Kam reikalingos verslo kompanijos?

Atrodo, normalu manyti, kad organizacija ir jos nariai turėtų aiškiai suprasti savo tikslą. Tačiau faktiškai ne visada taip yra. Šiuo klausimu labai dažnai kyla daug sumaišties ir nuomonių skirtumų, netgi pačioje direktorių taryboje arba tarp aukščiausio lygio vadovų.

Ekonomistas Miltonas Friedmanas laikėsi nuostatos: „Verslas turi vienintelį įsipareigojimą: išnaudoti turimus resursus ir įsitraukti į veiklą, skirtą pelnui didinti tol, kol tai nepažeidžia žaidimo taisyklių, tai yra veikti atviros ir laisvos konkurencijos sąlygomis be apgavysčių ir sukčiavimo.“<br>AOP nuotr.
Ekonomistas Miltonas Friedmanas laikėsi nuostatos: „Verslas turi vienintelį įsipareigojimą: išnaudoti turimus resursus ir įsitraukti į veiklą, skirtą pelnui didinti tol, kol tai nepažeidžia žaidimo taisyklių, tai yra veikti atviros ir laisvos konkurencijos sąlygomis be apgavysčių ir sukčiavimo.“<br>AOP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-03-27 19:18, atnaujinta 2018-02-15 01:34

Neseniai lietuvių kalba išleistoje knygoje „Misijomis paremta vadyba“ ekonomikos profesorius Pablo Cardona ir verslo konsultantas Carlosas Rey pastebi, kad pagrindinė problema, kompanijai neturint aiškios bendrojo tikslo formuluotės, yra ta, kad joje gali pradėti dominuoti utilitarinės ar oportunistinės teorijos.

„Remiantis šiomis teorijomis kompanija apskritai neturi tikslo, o tik galutinį savo narių privačių interesų rezultatą ir įtaką, kurią kompanijai daro įvairūs išoriniai veiksniai. Tačiau šis oportunistinis požiūris kliudo bendradarbiauti“, – pastebi autoriai, kurių knygos leidybą lietuvių kalba inicijavo LCC tarptautinis universitetas.

Lrytas.lt pateikia „Misijomis paremta vadyba“ ištrauką, kurioje P.Cardona ir C.Rey nagrinėja klausimą: kam reikalingos kompanijos?

Kaip ketvirtajame dešimtmetyje teigė Barnardas, be bendradarbiavimo negali būti organizacijos, o siekiant bendradarbiavimo, būtinas bendras tikslas.

Noras bendradarbiauti, nekalbant apie neapibrėžtą jausmą ar norėjimą bendrauti su kitais, negali atsirasti be bendradarbiavimo tikslo. Neturint tokio tikslo, neįmanoma žinoti ar nujausti, kokių konkrečių pastangų galima reikalauti iš atskirų asmenų, ir, daugeliu atvejų, kokį pasitenkinimą jiems tai suteiks.

Vienas iš HP įkūrėjų Davidas Packardas gali būti geras pavyzdys, kaip svarbu turėti bendrą tikslą. 1960 m., praėjus 23 metams nuo kompanijos įkūrimo, vadybos plėtros programos pristatyme Packardas pradėjo savo kalbą tokiais žodžiais:

Visų pirma, norėčiau pakalbėti apie tai, kam reikalingos kompanijos.

Kitaip tariant, kodėl mes čia? Manau, kad dauguma žmonių klaidingai galvoja, jog kompanijos egzistuoja tik tam, kad uždirbtų pinigų. Nors pelnas yra svarbus kompanijos veiklos rezultatas, reikia žvelgti plačiau ir paieškoti tikrųjų priežasčių, dėl ko egzistuoja kompanijos. (...)

Apsižvalgius aplink, vis dar galima rasti žmonių, kurių vienintelis interesas yra pinigai, tačiau ne taip pastebimi motyvai kyla iš noro nuveikti kažką daugiau – pagaminti produktą, suteikti paslaugą... iš esmės, padaryti kažką vertingo. Su šiomis mintimis galvoje pamąstykim, kodėl egzistuoja „Hewlett-Packard“.

Nebus klaidinga sakyti, kad, kaip ir HP, dauguma kompanijų, kurios labai rimtai stengėsi apibrėžti savo misiją, pradėjo savęs klausinėti, kodėl jos egzistuoja. Visos kompanijos, kurios tai išbandė, suprato, kad apibrėžti kompanijos tikslus nėra paprastas uždavinys,ypač jeigu kompaniją valdo ar kontroliuoja daugiau nei vienas asmuo. Tačiau, nepaisant sunkumų, nebuvo nė vieno atvejo, kad būtų pasigailėta taip darant: tai visada pasiteisindavo.

Pelnas: priemonė ar galutinis tikslas?

Pirmoji problema, su kuria susiduriame bandydami nusakyti kompanijos tikslą, yra supratimas, kokį vaidmenį pelnas vaidina kompanijos tiksle. Iš vadybos literatūros, taip pat iš įvairių interviu ir pokalbių su dirbančiais vadovais mes nustatėme tris skirtingas pelno svarbos koncepcijas.

Pagal pirmąją pelno didinimas laikomas vieninteliu kompanijos tikslu. Dar nuo Adamo Smitho laikų visada buvo žmonių, skelbiančių, kad kompanija privalo apsiriboti išskirtinai tik pelno gavimu. Bet kas, ką kompanija daro, gali būti pateisinama tik kaip priemonės pelnui gauti.

Geriausiai žinomas šio požiūrio šalininkas yra Miltonas Friedmanas. Jis septintojo dešimtmečio pradžioje teigė: „Verslas turi vienintelį įsipareigojimą: išnaudoti turimus resursus ir įsitraukti į veiklą, skirtą pelnui didinti tol, kol tai nepažeidžia žaidimo taisyklių, tai yra veikti atviros ir laisvos konkurencijos sąlygomis be apgavysčių ir sukčiavimo.“

Šis klausimas politiniuose, akademiniuose ir verslo sluoksniuose ir toliau yra diskusijų objektas.

Antras pelno traktavimo būdas − pelnas yra vienas iš keleto korporacinių tikslų. Dauguma žmonių tiki, kad kompanijos turėtų rūpintis ne vien tik pelnu: jos turi teikti paslaugas individualiems asmenims, grupėms arba apskritai visuomenei. Visa savo veikla kompanija tenkina vieną ar keletą įvairių suinteresuotų šalių – klientų, darbuotojų, akcininkų, tiekėjų ir bendruomenės, kurioje ji veikia, narių – poreikių.

Kai kuri veikla, pavyzdžiui, ligoninių, gali atrodyti kilnesnė ar naudingesnė už, sakykim, banko veiklą.

Tačiau mūsų tikslas nėra vertinti moraliniu aspektu tai, kad viena veikla geresnė už kitą. Mes norime pabrėžti, jog daugumai kompanijų pastangos, kurias jos deda norėdamos įtikti suinteresuotoms šalims, yra galutinis tikslas lygiagrečiai su pelnu. Faktiškai tai yra interpretacija, kurią mes aptikome besikartojančią daugiau kaip 1300 kompanijų, kurias tyrėme, misijos formuluotėse.

Trečias pelno traktavimo būdas − pelnas net nėra galutinis tikslas, o tik priemonė kitiems tikslams pasiekti.

„Pelnas yra būtina sąlyga egzistuoti ir priemonė svarbesniems tikslams pasiekti, tačiau daugeliui aiškią ateities viziją turinčių kompanijų tai nėra galutinis vienintelis tikslas. Pelną galima lyginti su deguonimi, maistu, vandeniu ar krauju kūnui; tai nėra svarbiausi dalykai gyvenime, bet be jų gyvenimo nebūtų.“

Tokį požiūrį iliustruoja „Hallmark“:

Mes manome, kad finansiniai rezultatai yra būtinai reikalingi ne kaip galutinis tikslas, bet kaip priemonė mūsų misijai įgyvendinti.

(„Hallmark Cards Inc“, „Įsitikinimai ir vertybės“)

Supaprastinimo pavojus

Koks yra kompanijos tikslas? Uždirbti pinigų? Savaime suprantama, pelnas gali būti daugelio kompanijų tikslas. Bet ar jis vienintelis?

Kaip jau matėme, išsikelti organizacijoje vieną tikslą, tai yra vienas iš trijų būdų spręsti iškilusią problemą, tačiau daugeliu atvejų tai būtų pernelyg didelis supaprastinimas. Pagrindinė tokio supaprastinimo priežastis ta, kad yra lengviau diskutuoti remiantis paprasta logine schema negu sudėtingais argumentais.

Dėl tokio supaprastinimo mes ir esame linkę sąmoningai ar nesąmoningai sieti kompaniją su vienu absoliučiu tikslu. Koks kompanijos tikslas? Uždirbti pinigų.

Siekiant išvengti per didelio supaprastinimo žabangų, mums reikia pradėti nuo platesnės kompanijos tikslų sampratos. Iš pradžių pagrindinis organizacijos tikslas – tai, dėl ko kompanija egzistuoja, – yra aiškinamas keletu susijusių tikslų, vienas iš kurių yra uždirbti pinigų. Pradedant nuo to, mums reikia susikoncentruoti ties tikslais, kurie atspindi kompanijos identiškumą.

Per didelis kompanijos tikslų supaprastinimas, nekalbant apie tai, kad iškraipoma realybė, gali paveikti daugumos kompanijoje dirbančių žmonių įsitikinimus. Kai pelnas yra vienintelis tikslas, visa kita tampa priemonėmis. Paimkime kaip pavyzdį privačios ligoninės atvejį. Gydytojai mums paprieštarautų, jeigu sakytume, kad vienintelis ligoninės tikslas yra „uždirbti pinigų“.

Jeigu kalbame apie privačią ligoninę, akivaizdu, kad ši mūsų prielaida yra neteisinga.

Tačiau kitais atvejais, kai verslo veikla nėra tokio aiškaus visuomeninio pobūdžio, sakykim, tai bankas ar prekybos kompanija, klaida neatrodys tokia akivaizdi. Tačiau tai vis tiek bus klaida, nes esmė nebūtinai ta, kiek visuomeniškai motyvuota yra veikla.

Kita vertus, pelno laikymas vieninteliu kompanijos tikslu yra ne vienintelė per didelio supaprastinimo rūšis. Tokie teiginiai kaip „mes egzistuojame tam, kad tarnautume savo klientams“ arba „kompanijos tikrasis tikslas yra jos žmonės“ gali būti lygiai taip pat klaidingi. Klientai ar žmonės gali būti kompanijos tikslas, bet ar jie gali būti vienintelis tikslas?

Paprastai tokiomis frazėmis siekiama pabrėžti tam tikrą ypatingą strateginį tikslą, o ne pateikti formalią tikslo formuluotę. Nepaisant to, svarbu galvoti apie ateitį ir atsargiai skelbti panašius pareiškimus, nes tokie „lozungai“ dažnai baigiasi prieštaringumais ir sukelia tik painiavą bei skepticizmą.

Henry Morganas, „Ben & Jerry“ misijos formuluočių autorius (viena iš kompanijų, pasaulyje žinoma savo misijų dėka), viename interviu teigė:

„Dauguma misijų, kurios orientuotos tik į vieną aspektą, yra nenaudingos. Todėl „Ben & Jerry“ aš parašiau tris misijas: produkto misiją, ekonominę misiją ir socialinę misiją.“

Siekdami išvengti per didelio supaprastinimo, turime nugalėti savo natūralų polinkį žiūrėti į kompanijos tikslą kaip į dilemą: arba vienas dalykas, arba kitas. Esminis suvokimas − tai ne vienas dalykas ir ne kitas, bet kelių dalykų balanso ir jų papildomumo paieška. Suprasdami tą, mes galime nugalėti „A“ arba „B“ dominavimą ir pradėti galvoti apie „A“ ir „B“ kartu.“

Tada mes baigsime kalbėti apie vieną tikslą ir pradėsime kalbėti apie keletą tikslų: pelną, žmones, klientus, akcininkus ir panašiai.

Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad jeigu „A“ arba „B“ dominavimas mus nenuvaldomai veda prie vieno tikslo, pasirenkant „A, B, C ir D“ galima susikurti begalę tikslų. Taigi turbūt nesunku suprasti, kad manyti, jog organizacija turi vieną vienintelį tikslą, yra lygiai taip pat klaidinga, kaip ir manyti, jog bet kas, kuo organizacija užsiima, yra galutinis tikslas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.