Šiandien atėjus Lietuvos eilei Europos ekonomika kyla iš dugno, euras stiprėja, įgauna investuotojų pasitikėjimą.
Galima sakyti, kad bendra ES valiuta ir vėl grįžta į madą. Kaip sukasi ratu apdarų mados, taip ir Europos Sąjungos valiuta, išgyvenusi krizę, šiandien ir vėl madinga.
Štai Graikija pirmą kartą pati išplatino obligacijų – savarankiškai pasiskolino pinigų finansų rinkose ir taip įgavo investuotojų pasitikėjimą.
Tai simbolizuoja euro zonos krizės pabaigą.
Neseniai Graikijos keliu žengė Airija, Portugalija. Latvija, kuri buvo priklausoma nuo Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ne tik rodo sparčiausią ekonomikos augimą visoje ES, bet ir susitvarkė viešuosius finansus.
Už visus šiuos nuopelnus kaimynai latviai nuo šių metų pradžios naudojasi gautu prizu – už tai gavo eurą.
Sunkmetį išgyvenusi ES valiuta stiprėti pradėjo dar 2012 m. vasarą, kai Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi viešai pareiškė padarysiantis viską dėl euro ir euro zonos išsaugojimo. Regis, tai jam pavyko – prieš kelias savaites jis pareiškė, jog euras tapo tikra stabilumo sala.
Investuotojų akyse Europos Sąjungos valiuta vėl tapo stipri, o besivystančių šalių valiuta smarkiai nuvertėja – tarp jų ir Rusijos rublis, Turkijos lira, Kazachstano tengė.
Liaupses eurui girdime dabar, bet 2010-ųjų pabaigoje eurui buvo žadamos liūdnos dienos. Estija į euro zoną tuomet ir įšoko – pačiame euro zonos krizės įkarštyje. Laikraščių antraštėse tada mirgėjo liūdnos euro zonos prognozės. Didžiosios euro zonos valstybės, Italija ir Ispanija, buvo ant bankroto ribos.
Jei būtų reikėję jas gelbėti, kaip nutiko su Graikija, blogiausiu atveju euro zonos ateitis būtų pakibusi ant plauko, geriausiu – estams būtų tekę patuštinti kišenes gelbėjant turtingesnius, bet į bėdą patekusius kaimynus Europos pietuose.
Latvija įstojo palankesniu metu, kai tiesioginė grėsmė euro zonai buvo minimali, tačiau Europos ekonomika vis dar buvo ištikta recesijos ir tik Vokietija bei kelios Šiaurės Europos šalys džiaugėsi ekonomikos augimu.
Lietuva iš visų Baltijos šalių prie euro zonos prisijungs palankiausiu metu: euras atgavo vienos patikimiausių ir stabiliausių pasaulyje valiutų statusą, iš recesijos vaduojasi ne tik Šiaurės, bet ir Pietų Europa. Ypač gerai Europa atrodo šalia vis prastėjančių Rusijos ekonomikos perspektyvų.
Lietuva atitinka visus Mastrichto kriterijus, kurie leidžia prisijungti prie euro zonos jau nuo kitų metų – techninių kliūčių įvesti eurą jau nėra.
Lietuvos gyventojų nuomonė dėl euro nevienareikšmė, tačiau kitų neseniai eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad pasitikėjimas euru didėja jį įsivedus.
Tarp didžiausių euro entuziastų šiuo metu – estai, slovakai, slovėnai, o didžiausi kritikai yra tie, kurie euro neturi, – bulgarai, čekai, lenkai. Galima stebėti tendenciją, kad nemaža dalis su euro įvedimu susijusių baimių, vos tik bendra ES valiuta tampa realybe, subliūkšta.
Negana to, Lietuva de facto eurą jau turi. Ką reikėtų suprasti, kol valiuta taps de jure? Pirmiausia nereikia pamiršti, kad valiuta pirmiausia yra tik vertės matavimo vienetas.
Tad euras pats savaime nepadidins nei kainų, nei atlyginimų, nei pensijų. Juk atstumas tarp Vilniaus ir Kauno nepasikeis nuo to, ar jį matuosime kilometrais, myliomis ar šviesmečiais. Lygiai taip pat vidutinis darbo užmokestis nepasikeis vien dėl to, kad jį matuosime skirtinga valiuta.
Ieškant patarimų, kaip geriausia pasiruošti euro įvedimui, paprasčiausiai reikia pažvelgti į sėkmingą kaimyninių šalių patirtį. Latviai ir estai dar prieš euro įvedimą suprato, kad paprasčiausia konvertuoti negrynuosius pinigus.
Latvijoje 2013 m. pabaigoje, nuo spalio iki gruodžio, atsiskaitomųjų sąskaitų lėšos ūgtelėjo 1,5 mlrd. litų, arba 16 proc. – net šeštadaliu.
Reikia paminėti, kad gruodžio mėnesį atsiskaitomųjų sąskaitų lėšų augimas stebimas kasmet dėl pagyvėjusio prieššventinio vartojimo, bet 2013 m. gruodžio mėnesio augimas buvo rekordinis (31 proc.), palyginti su 2012 m. paskutiniu mėnesiu.
Estijoje 2010 m. pabaigoje lėšos atsiskaitomosiose sąskaitose pasipildė 640 mln. litų, arba 10 proc. mažiau nei Latvijoje dėl tuo metu galiojusių gana aukštų indėlių palūkanų. Metinis augimas gruodžio mėnesį paspartėjo dvigubai – iki 31 proc.
Tūkstantis sėkmingai į kosmosą paleistų raketų neužtikrina, kad ir 1001-oji bus paleista sėkmingai, bet tikimybė suklysti gerokai sumažėja. Lietuvai, regis, teliko pasekti sėkmingu artimiausių Baltijos kaimynių nueitu keliu.
