Laukiantiems pensijų kompensavimo – gera žinia

Vienas aštriausių ir didžiausias diskusijas visuomenėje sukeliančių klausimų – pensijų kompensavimas pradeda savo įstatyminį kelią. Labai norisi priminti, kad ankstesnė konservatorių ir liberalų Vyriausybė priėmė sprendimą, kaip sutaupyti per krizę ir nurėžė dalį nuo senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, kurių dydis viršijo 650 Lt.

Pensininkai savo pyrago dalies sulauks 2015 metais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pensininkai savo pyrago dalies sulauks 2015 metais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Auksė Kontrimienė

Apr 29, 2014, 12:01 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 11:01 AM

Pirmadienį, balandžio 28-ąją, Vyriausybė svarstė ir pritarė pensijų kompensavimo mechanizmui, tad Konstitucinio Teismo sprendimas bus pradėtas įgyvendinti, kai tik Seime bus sulaukta parlamentarų pritarimo. Labai tikėtina, kad parlamente procedūros neužtruks, nes valdančiosios daugumos politinė taryba yra priėmusi sprendimą, kad Vyriausybė įstatymų projektus turi pateikti iki gegužės 1-osios.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti kompensavimo mechanizmą senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems pensijos pagal Laikinąjį įstatymą 2010–2011 metais sumažėjo dėl Vyriausybės patvirtintų mažesnių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Tokia tvarka buvo sumažintos visos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, kurių dydis viršijo 650 Lt.

2014 metais senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams bus išmokėtos 20 procentų apskaičiuoto skirtumo paskutinį šių metų ketvirtį. 2015 ir 2016 metais senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams bus išmokėta po 40 procentų apskaičiuoto pensijų dydžių skirtumo, išmokant po lygią šio dydžio dalį kas ketvirtį.

Priėmus Įstatymo projektą bus iš dalies įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas. Atsižvelgiant į šalies finansines galimybes bus kompensuota dalis pensijų praradimų, susidariusių dėl 2010–2011 metais taikyto Laikinojo įstatymo nuostatų, dėl to padidės minėtų pensijų gavėjų pajamos.

Kiek tai kainuos valstybei? Pensijoms kompensuoti reikės apie 450 mln. litų. Pirmaisiais kompensavimo metais siūloma išmokėti penktadalį praradimų, tad 2014 metais reikės apie 90 mln. litų, o antraisiais ir trečiaisiais kompensavimo metais – atitinkamai apie 180 mln. litų kasmet. Įstatymo projekte numatoma, kad pensijoms kompensuoti lėšos skiriamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

Kaip bus kompensuojama? Jeigu asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji pensijos dalies suma neviršija 100 litų, ją visą ir gaus 2014 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinįjį mėnesį. Jei apskaičiuota pensijos dalies suma viršija 100 litų, tačiau, išmokėjus jos dalį 2014 metų ketvirtąjį ketvirtį, lieka mažiau nei 100 litų, likusi suma išmokama 2015 metų pirmojo ketvirčio paskutinįjį mėnesį.

Jei apskaičiuota dalis suma viršija 100 litų ir išmokėjus jos dalį (20 procentų) lieka daugiau nei 100 litų, tačiau 40 procentų visos apskaičiuotos dalies sumos neviršija 100 litų, priklausanti išmokėti atitinkamais metais dalis išmokama viso dydžio atitinkamų kompensavimo metų pirmojo ketvirčio paskutinįjį mėnesį.

Beje atlyginimų kompensavimo teks palaukti. Vyriausybė siūlo iki 2015 metų gegužės atidėti sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmo kūrimą. Kas svarbiau, jog pirmiausia būtų pasirūpinta socialiai jautriausia visuomenės dalimi – pensininkais.

Yra net keletas priežasčių, kodėl atlyginimo kompensavimo teks palaukti metus. Pirma ir, ko gero, pati svarbiausia – pyragas nėra toks didelis, kad jo užtektų visiems. O Vyriausybė negali ignoruoti įsipareigojimų, susijusių su finansine drausme, valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos turi likti subalansuotos. Paprastai tariant, valstybė negali dalinti skolinto pyrago.

Antra, šiuo metu susidariusi sudėtinga geopolitinė situacija, kurią sąlygoja Rusijos ir Ukrainos santykių krizė, kelia riziką ir Lietuvos ekonomikos stabilaus augimo tendencijoms. 2014 m. kovo 29 d. pasirašytame Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarime akcentuojamas Lietuvos strateginis siekis sustiprinti savo gynybinius pajėgumus bei vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus. Susitarime numatoma, kad tam nuosekliai turi būti didinamas finansavimas krašto apsaugai.

Konstitucinio Teismo sprendimas jau avansu stipriai supriešino visuomenę, tad belieka tikėtis, kad valstybės pareigūnai, teisėjai ir kiti, kurių atlyginimai palyginti su pensijomis tikrai yra gerokai aukštesni, bus solidarūs ir sulauks savo pyrago dalies 2015 metais.

* * *

Auksė Kontrimienė yra socialdemokratė, premjero patarėja

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.