Kaip sankcijos Rusijai paveiks Lietuvos ekonomiką?

ES ir JAV sankcijos labiausiai smogs Rusijos ambicijoms išgauti naftą ir dujas Arkties vandenyne, taip pat investuoti į Europos akcijas bei obligacijas, rašo „Lietuvos rytas“.

ES ir JAV sankcijos kirs Rusijos karinių technologijų, energetikos, naftos gavybos šakoms, taip pat prekybai ginklais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
ES ir JAV sankcijos kirs Rusijos karinių technologijų, energetikos, naftos gavybos šakoms, taip pat prekybai ginklais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Jul 31, 2014, 8:04 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 3:15 PM

Separatistų rėmimu Rytų Ukrainoje kaltinamai Rusijai tenka dar viena sankcijų porcija, kuri bus skausmingesnė nei ligšiolinės.

Vienas iš padarinių – Rusijos naftos ir dujų kompanijoms būtinos vakarietiškos technologijos, tačiau jų Rusija bent jau kurį laiką negaus.

Užsivers investicijų rinka

Valstybiniai Rusijos bankai ES negalės įsigyti akcijų ir obligacijų, nors iki šiol tai buvo puikus pinigų šaltinis rusiškam kapitalui.

Rusijos kompanijos JAV ir Europos rinkose yra įsigijusios obligacijų už 165 milijardus JAV dolerių, sindikuoti kreditai siekia dar 100 milijardų JAV dolerių.

Tačiau sankcijos dar labiau sumažins kreditavimą Rusijos viduje todėl, kad bankams bus sunku pritraukti kapitalą, rašo „Bloomberg“.

Azijos kredito rinkos, tikėtina, negalės visiškai pakeisti praradimų, su kuriais bankai susidurs užsivėrus dolerio ir euro rinkoms. Paprasčiau tariant, Rusijos kreditavimas mažės, o tai smogs ir ekonomikai.

JAV iždo departamentas antradienį nurodė, kad sankcijos įvedamos trims finansų institucijoms – Rusijos valdžios kontroliuojamam VTB bankui, jo antrinei įmonei Maskvos bankui bei Rusijos žemės ūkio bankui.

Sankcijos taip pat bus taikomos Rusijos valstybinei Jungtinei laivų statybos korporacijai, statančiai torpedinius povandeninius laivus ir antvandeninius karo laivus, dalis jų eksportuojama į užsienio valstybes, kurios yra Maskvos karinės partnerės.

Nukentės ir rezervas

Po 1998 metų Rusijos finansinės krizės šalies kompanijos įprato pirkti akcijas ir obligacijas ES ir JAV rinkose, tačiau įvestos sankcijos to daryti jau neleis. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus į Europą išplaukė 50 procentų finansinių priemonių, susijusių su rusiškais bankais, pabrėžė „Financial Times“. Užsienio rinkos Rusijos bankams buvo ir tebėra vienas rimčiausių finansavimo šaltinių.

„Yra didelė tikimybė, kad situacija Rusijos finansų rinkoje smarkiai pablogės labai greitai“, – cituojamas „Capital Economics“ vyriausiasis ekonomistas Neilas Shearingas.

Tam tikrą poveikį rusai jau pajuto – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas jau atsisakė finansuoti Rusijos projektus, o tai sudaro 23 milijardus eurų per metus. Vadinasi, tiek negaus Rusijos biudžetas.

Bet tai tik smulkmena žinant tai, kad Rusija turi valiutų rezervo (500 milijardų JAV dolerių), tačiau didžioji jo dalis laikoma vertybinių popierių forma. Įvedus sankcijas rusai negalės įlieti į savo ekonomiką nė vieno euro ar dolerio iš šio rezervo, nes negalės patekti į JAV ar ES rinkas.

Savų technologijų neturi

ES ir JAV sankcijos kirs ir karinių technologijų, energetikos, naftos gavybos šakoms, taip pat prekybai ginklais.

Labiausiai rusų ambicijas turėtų paveikti ribojimai, susiję su naftos ir dujų paieškomis Arktyje.

Pavyzdžiui, Vokietijos kompanija „Siemens“ negalės parduoti Rusijai įrangos naftai išgauti. Į milžiniškus telkinius Arkties vandenyne nusitaikiusiai Rusijai verkiant reikia vakarietiškų technologijų, nes savų neturi.

Rusijos ekspertai netgi prognozuoja, kad dėl sankcijų sumažės naftos gavyba Rusijoje 5–10 procentų. Tolsta tikslai išgauti ir skalūnų naftą, nes tam irgi reikia ne vietinių technologijų.

Europiečiai jau ruošiasi

Rusijos naftos gavybos gigantai negalės pirkti įrangos iš ES valstybių. Atrodo, kad valstybinės Rusijos kompanijos bei su jomis susijusios Vakarų bendrovės tam jau ruošiasi.

Pavyzdžiui, britų BP jau paskelbė, kad dėl sankcijų kompanija išgaus mažiau naftos, nes britai turi 20 procentų valstybinio koncerno „Rosneft“ akcijų.

Tačiau ekonomistai kaip labiausiai nuo sankcijų nukentėsiančią Vakarų kompaniją dažniausiai mini „Siemens“.

Vokietijos inovatyvių technologijų kompanija buvo patikima Rusijos naftos kompanijų partnerė. Pavyzdžiui, Rusijos koncerno klientai yra naftos milžinai „Gazprom“ ir „Transneft“.

Prancūzų naftos išgavėjas „Technip“ irgi veržiasi diržus, nes sankcijos palies „Jamal“ suskystintųjų dujų terminalo projektą Arkties vandenyne. Be viso to, prekyba ginklais ir dvejopos paskirties prekėmis, pavyzdžiui, orlaiviais, kuriuos galima panaudoti ir kariniuose veiksmuose, taip pat bus kol kas uždrausta.

Sankcijos paveiks ir Lietuvos ekonomiką

Sankcijos Rusijai gali pristabdyti Lietuvos BVP augimą, perspėja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Šiandien konstatuojant, kad viskas yra daugiau ar mažiau neblogai, tiesą sakant, net visiškai gerai, reikia atsižvelgti į sudėtingą tarptautinę situaciją. Vis dėlto negalėtume teigti, kad artimiausiais ketvirčiais štampuosime tokį pat BVP augimą, nes padėtis toliau komplikuojasi, sankcijų spektras Rusijai darosi platesnis“, – BNS sakė G.Nausėda.

Anot jo, Lietuvos eksporto plėtra šiek tiek sulėtėjo jau nuo šių metų pradžios, o eksportas į Rusiją gali toliau mažėti, pastarajai net neskelbiant specialių sankcijų Lietuvos gamintojams. „Tiesiog Rusijos ekonomika toliau pamažu silpnės ir nebebus tokia talpi rinka Lietuvos gamintojams kaip anksčiau“, – pridūrė banko atstovas.

Jo teigimu, griežtėjančios sankcijos Rusijai kenkia ne tik jai, bet ir valstybėms, kurios tas sankcijas taiko, todėl tokie politiniai procesai gali padidinti investuotojų ir vartotojų atsargumą.

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 3 proc. SEB bankas prognozavo, kad šalies ūkis turėtų augti 3,2 proc.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tikras, jog sankcijų įtaką Lietuva pajus, tačiau sugebės su tuo susitvarkyti.

„Manau, kad sankcijos turės efektą, bet, manau, efektas bus riboto dydžio. Tai nėra katastrofa, nėra smarkūs sukrėtimai. Tai yra gyvenimo faktai, kuriems mūsų ekonomika sugebės atsispirti“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė R.Šadžius.

Jis teigė, kad menką Rusijos įtaką Lietuvos ekonomikai rodo ir BVP augimas. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, jis išaugo 3 proc., nors Finansų ministerija prognozavo 3,4 proc. augimą. Anot R.Šadžiaus, toks skirtumas rodo, kad nepalankūs geopolitiniai įvykiai bei lėtėjanti Rusijos ekonomika Lietuvai daro menką įtaką.

„Galėtume jau dabar padaryti išvadą, kad aplink mus vykstantys įvykiai reikšmingos įtakos Lietuvos ekonominei padėčiai neturėjo, jų įtaka buvo pakankamai ribota. Lietuvos įmonės pakankamai greitai sugeba reaguoti į pokyčius aplinkinėse rinkose ir iškilus sunkumams vienoje rinkoje - ypač maisto produktų rinkoje - sugeba persiorientuoti į kitas rinkas“, - tikino R.Šadžius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.