Jo nuomone, žmonės turėtų gauti gerų naujienų apie tai, kad ekonomikos augimo vaisiais tolygiai dalijamasi su visomis visuomenės grupėmis. Kitaip didžioji dalis Lietuvos tos ekonominės pažangos nepastebės ir nepripažins.
„Vidaus paklausą lemia ne tik tokie rodikliai kaip nedarbo lygis, vidutinio darbo užmokesčio, pensijų ir kitų pajamų augimas, bet ir psichologiniai lūkesčiai“, - atkreipia dėmesį G.Nausėda.
Jis valdžiai pataria vidaus paklausą stiprinti didinant minimalų mėnesio atlyginimą, neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Būtent vidaus rinkai, SEB banko prezidento patarėjo teigimu, lemta vaidinti pagrindinį vaidmenį kuriant bendrąjį šalies vidaus produktą.
Lūkesčiai kinta ne metais, o mėnesiais
O lūkesčių formavimąsi šiuo metu veikia daugybė stiprių ir priešinga kryptimi veikiančių veiksnių: artėjantis euro įvedimas, Rusijos veiksmai Ukrainoje ir jos grasinimai Baltijos šalims, netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas ir pan. G.Nausėdos nuomone, ilgalaikį euro įvedimo poveikį daugelis žmonių vertina neutraliai arba santūriai skeptiškai, tačiau trumpuoju laikotarpiu iš jo tikimasi tik didesnių kainų. Neatsitiktinai pirmąjį šių metų pusmetį aktyviau perkami santykinai brangesni vartojimo reikmenys, buitinė technika, siekiant įsigyti šiuos daiktus dar iki euro įvedimo.
Pirkti ar laukti euro?
Ypač ryškūs elgesio pokyčiai šiemet buvo pastebimi nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Kovo-balandžio mėnesiais joje kilo euforija, kažkuo primenanti 2006-2007 m. Skirtingai nei tuomet, šį kartą viešojoje erdvėje vyravo visiškai kitas tonas, išryškinantis lūkesčių dėl masiško NT brangimo įvedus eurą nepagrįstumą. Ši aplinkybė, o taip pat faktas, kad NT buvo intensyviai perkamas iš laisvų santaupų, kurios yra baigtinės, antrąjį pusmetį grąžino rinką į ramesnes vėžes. G.Nausėdos nuomone, greitai užgesęs ažiotažas padės išvengti staigaus NT rinkos nuosmukio įvedus eurą ir užtikrins stabilesnę jos plėtrą. „Į klausimą, ar geriau pirkti būstą dabar ar įvedus eurą, atsakau, kad laikas čia nėra svarbiausias dalykas – ieškokite būsto, kuris jums labiausiai tinka ir kaip gyvenamoji vieta, ir kaip investicija“, - teigė G.Nausėda.
Darbuotojams – prastesnės prognozės
Dėl Rusijos pritaikytų sankcijų kilus valstybės ir kai kurių įmonių finansų įtampai, ateinančiais metais truputį lėčiau kils vidutinis darbo užmokestis, todėl 2015 m. prognozė sumažinta nuo 6,5 proc. iki 5,0 proc., o 2016 m. tikimasi 5,5 proc. augimo.
SEB banko prezidento patarėjas sako, jog atlyginimų atsigavimas susijęs su įtampa darbo rinkoje. O dėl Rusijos įtakos masiniai atleidimai Lietuvoje neprasidėjo – taip nutiko nebent pavienėse įmonėse.
Vis dėlto, jei situacija 2015 m. nesikomplikuos, įmanoma, kad minimali mėnesio alga padidės nuo 300 iki 315 eurų.
Optimizmas neišgaravo
Nepaisant Vakarų ir Rusijos abipusių sankcijų, SEB banko analitikai Lietuvos ekonomikos perspektyvą vertina gana optimistiškai.
Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ prognozuojama, kad šiemet šalies BVP išaugs 2,7 proc., kitąmet – 3,2 proc., o 2016 m. – 4 proc. Infliacija, SEB banko analitikų manymu, sudarys atitinkamai 0,1 proc., 0,7 proc. ir 1 proc., t.y. bus kur kas mažesnė nei Europos centrinio banko toleruojamas 2 proc. lygis.
„Pervertiname Rusijos reikšmę globaliai ekonomikai. Yra šalių – pavyzdžiui, Suomija, Baltijos valstybės, Lenkija, kurios jaučia didesnę Rusijos įtaką. Tačiau sankcijų pritaikymas ir dėl to bendrojo vidaus produkto ir pardavimų mažėjimas reiškia, kad įmonės negali greitai persiorientuoti į kitas rinkas arba joms to daryti tiesiog neapsimoka“, - teigė G.Nausėda.
