2015 m. biudžeto planavimas – kaip išlįsti per rakto skylutę

„Jau patirtas jausmas, prisimenant 2008 metų įvykius“, - sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“ klausydamas optimistinių finansų ministro Rimanto Šadžiaus 2015-ųjų biudžeto prognozių.

Daugiau nuotraukų (1)

Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, lrt.lt

Oct 7, 2014, 9:41 AM, atnaujinta Jan 28, 2018, 8:06 AM

„Šis biudžetas šiek tiek apverstas aukštyn kojomis, nes pradėtas kurti nuo įsipareigojimų – dėl krašto apsaugos didinimo, dėl pensijų kompensavimo. Tai lemia neišvengiamą išlaidų didėjimą. Reikia kažkur surasti tas pajamas, kad sueitų galai. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas – optimistiškiausiai ekonomikos plėtrą prognozuojančios institucijos, visos kitos prognozuoja santūriau. Gali būti, kad pro rakto skylutę pavyks išlįsti ir visi liks patenkinti, bet yra rizikos ir bus nelengva“, – teigia G.Nausėda.

„Pro rakto skylutę kol kas išlendam – biudžetas surenkamas, 9 mėn. planą įvykdėme su nedideliu perviršiu. Aš santūriai optimistiškai žiūriu į 2015 m. biudžetą. Jeigu manęs paklaustų, ar esu patenkintas šituo biudžetu, kaip ministras pasakyčiau, kad nevisiškai – tikėjomės geresnio rezultato viešųjų finansų deficito prasme: tikėjomės 0,9 proc., o dabartiniais skaičiavimais – 1,2 proc. Tas biudžeto subalansavimas, kurio tikėjomės 2016 m., matyt, atsideda 2017 m.“, – sako ministras.

Įvertinusi geopolitinę situaciją Finansų ministerija augimo prognozę sumažino nuo 4,2 iki 3,4 proc., tačiau finansų analitikai prognozes vis tiek vadina rizikingomis. Suplanavus biudžetą pagal pernelyg optimistines prognozes, metų eigoje gali tekti imtis skausmingų priemonių.

Nors pralįsti šiemet per rakto skylutę šiaip taip pavyksta, G.Nausėda įspėja, kad gyventojų pajamų mokesčio surinkimas yra ties riba – jo surinkimas didėja tik 21 mln. litų – o planai 2015 metams pernelyg ambicingi, turint galvoje savivaldybių lūkesčius.

Vyriausybei nepavyksta pagauti už pakarpos ir šešėlinės ekonomikos. Tyrimų duomenimis, kas trečia cigaretė šalyje vis dar kontrabandinė, o ketvirtadalis suvartojamo stipraus alkoholio – nelegalus.

Finansų ministerija su šešėliu ketina kovoti didindama akcizus. „Akcizus turime kelti. Dėl tabako įpareigoja ES direktyvos, o alkoholis – kad neatpigtų, palyginus su kitais maisto produktais, kurie sveikesni. Sėkmės paslaptis paprasta – jeigu eini žingsnis po žingsnio, šešėlis neturi progos duoti pliūpsnio. Bet jeigu padidintume akcizus šuoliu – turėtume liūdnas pasekmes“, – sako ministras.

G.Nausėda biudžeto formavime pastebi ir galimų pažeidimų. Pagal fiskalinės drausmės įstatymą, kitais metais valstybės biudžeto asignavimai turėtų augti ne daugiau 2,9 proc., tačiau plane numatyta, kad jie auga 4,7 proc. Tačiau finansų ministras to nelaiko klaida, tikindamas, kad, esant dideliam fiskalinio balanso pagerėjimui, šitos taisyklės galima nesilaikyti.

Tačiau minimalios algos kėlimo 2015-ųjų biudžeto projekte jau nebeliko.

Viešbučiai – specifinis sektorius

Kitąmet siūloma naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, tačiau čia pat atsiranda PVM lengvata apgyvendinimo paslaugoms. Ar tokie sprendimai pagrįsti kokia nors ekonomine logika ir kaip tai atsilieps 2015- ųjų biudžetui?

Finansų ministras R.Šadžius sprendimus dėl viešbučių nurašo politinei valiai. „Argumentai buvo išsakyti, kontrargumentai irgi, bet nugalėjo argumentai ir, beje, Seimas nugalėjo ir prezidentės veto“, – pabrėžia ministras.

 Tuo metu G.Nausėda tvirtina, kad viešbučiai yra specifinis ekonomikos sektorius, nusipelnęs lengvatinio tarifo.

 „Tai viena iš retų išimčių, kadangi viešbučių paslaugos savo ekonomine prigimtimi prilygintinos eksporto pajamoms. Kadangi pramonės eksportas PVM mokesčiu visame pasaulyje yra neapmokestinamas, tai galima būtų tam tikrą paralelę išvesti ir traktuoti viešbučius kaip specifinį ekonominį sektorių, kuris nusipelno lengvatinio tarifo“, – sako G.Nausėda.

PVM šildymui panaikinimo nauda neabejoja abu pašnekovai, tačiau pripažįsta, kad būtinas aiškesnis kompensavimo mechanizmas.

 „Kompensavimo mechanizmas yra. Kompensavimui skirtos lėšos kitąmet perduodamos savivaldybėms. Mechanizmą vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šildymo sąskaitos šį sezoną sumažės praktiškai visose savivaldybėse“, – tvirtina ministras.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.