Biudžetą priims baigę parodomuosius pasisakymus

Praėjusiais metais premjero Algirdo Butkevičiaus planus dėl valstybės biudžeto išgelbėjo opozicija. Kai klausaisi šių metų parlamentarų kalbų, atrodo, kad biudžeto projekto svarstymas bus nelengvas Vyriausybei, nes kol kas palankumo Finansų ministerijos planams nerodo nei koalicijos partneriai, nei opozicija.

Daugiau nuotraukų (1)

Jevgenijus Bardauskas, Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, lrt.lt

Oct 13, 2014, 9:43 AM, atnaujinta Jan 27, 2018, 2:36 PM

Vieni reikalauja numatyti lėšas minimaliai mėnesinei algai (MMA) didinti, kiti priešinasi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo šildymui didinimui. Tačiau neatmestina, kad tai - tik noras parodyti savo dosnumą ir rūpestį rinkėjams prieš kitų metų kovo 1-ąją vyksiančius savivaldos rinkimus.

Netrūksta siūlymų didinti išlaidas

2015-ųjų biudžeto projektas Seimą turėtų pasiekti jau šią savaitę. Finansų ministras įsitikinęs, kad Lietuvos ekonomika tvirtai stovi ant bėgių, tad nenuostabu, kad jame nemažai pasiūlymų, didinančių valstybės išlaidas, ypač socialinėje srityje. Didės valstybinės pensijos daugiavaikėms motinoms, 180 mln. litų numatyta per krizę nusavintoms pensijoms kompensuoti, 35 proc. turėtų augti lėšos, skirtos šildymo kompensacijoms.

Net trečdaliu didinamas ir Krašto apsaugos finansavimas. Jis 2015 m. turėtų siekti beveik 1,5 mlrd. litų.

Sutarti nebus paprasta

Tiesa, šiems pasiūlymams dar turi pritarti parlamentas, tačiau jau aišku, kad politinėms partijoms susitarti nebus lengva. Darbo partija jau dabar sako, kad už dabartinį biudžetą nebalsuos. Pagrindinis jų reikalavimas – įtraukti lėšas, leisiančias kitais metais didinti minimalią algą bent 100 litų, tačiau tai kol kas nėra numatyta.

„Matome taisytinų dalykų. Tai jau susiklosčiusi tradicija ir Seimo Statute aptarta, kad po pirmo svarstymo yra grąžinimas Vyriausybei tobulinti“, – teigia Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Nesutaria dėl lengvatos šildymui

Diskusijas tarp politikų kelia ir siūlymai naikinti PVM lengvatą šildymui, biudžetas jau suplanuotas be jos. Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui, visiems, besinaudojantiems centriniu šildymu, sąskaitos ūgteltų mažiausiai keliasdešimčia litų. Lengvata valstybei kasmet kainuoja per 200 mln. litų. Šiuos pinigus planuojama skirti socialinės atskirties mažinimui, tačiau lėšos gali ištirpti, nes ir valdantieji, ir opozicinės partijos atsargiai žiūri į siūlymus naikinti PVM lengvatą.

„Gali iškilti problema nenaikinti PVM lengvatos nuo šio šildymo sezono. Tada biudžetą reikės peržiūrėti, nes ten įtraukta apie 200 mln. litų papildomų pajamų. Tai - dideli pinigai“, – tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Opozicijoje esantys liberalai tokiam pajamų perskirstymui nepritaria ir sako, kad Vyriausybė iš vienų skurdžiau gyvenančių atima ir atiduoda dar skurdesniems, ir žada nebalsuoti už tokį biudžetą.

„Mes labai aiškiai sakome, kad mokesčių didinimas mums yra nepriimtinas. Jeigu kalbame apie šilumos PVM kėlimą ir jeigu šita nuostata lieka, tikrai jokiom išlygom, jokiom sąlygom už tokį biudžetą nebalsuosime“, – tikina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Pasak E.Masiulio, koalicijos partneriai tapę pažadų rinkėjams įkaitais, todėl biudžetas itin biurokratiškas, be aiškių prioritetų, tik stengiamasi būti visiems gerais. Kol kas aiškios pozicijos, kaip balsuos už biudžetą, neturi ir didžiausia opozicinė partija – konservatoriai. Nors Andrius Kubilius yra sakęs, kad PVM lengvatos šildymui panaikinimą palaiko.

„Palaikyti tokį pirminį biudžeto variantą bent man nekiltų ranka. O kaip jis keisis, ar gali būti kažkoks dalinis palaikymas, matysim“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.

Įspėja apie sunkumus

Prieš artėjančius savivaldos rinkimus suvaldyti finansinį populizmą valdančiuosius yra paraginusi prezidentė. Kad Lietuva kitais metais gali susidurti su finansiniais sunkumais, kalba ir Tarptautinis valiutas fondas. Jo teigimu, didinat krašto apsaugos finansavimą, kompensuojant per krizę sumažintas pensijas ir atlyginimus, bet ekonomikai augant lėtesniais tempais, Lietuvai teks mažinti išlaidas ir ieškoti papildomų pajamų. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas sako, kad politinėms partijoms teks ieškoti bendrų sutarimo taškų, bet lengva nebus.

„Manau, kad ir šiais metais bus keblumų, nes kiekviena politinė partija atstovauja tam tikrą flangą. Tarkime, „Tvarka ir teisingumas“, pasisakome už šiek tiek didesnį biudžeto deficitą ir MMA kėlimą, ir pensijos prisidėjimo, nes nematome, kad deficito padidinimas gali turėti didelę riziką ekonomikos situacijai“, – sako Seimo „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.

Biudžeto sandara nenustebino

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, biudžeto svarstymas – tai politikų galimybė parodyti rinkėjams savo tariamą dosnumą, tad nenuostabu, kad siūloma įvairių išmokų, svarbių ir aktualių rinkėjams, arba mokesčių lengvatų.

„Manau, kad, pasibaigus visiems parodomiesiems pasisakymams, vis dėlto biudžetas turėtų būti priimtas, kadangi jo priėmimas reiškia, jog valdančiosios koalicijos partijos nori ir toliau dirbti valdžioje“, – aiškina R.Vilpišauskas.

Tvirtinant biudžetą retai kada apseinama be ginčų. Pavyzdžiui, 2012-ųjų gruodį nei Darbo partija, nei „Tvarka ir teisingumas“, nei tuomet koalicijoje buvusi Lenkų rinkimų akcija savo balsais neparėmė siūlymo paskirti biudžeto projekto priėmimo tikslios datos. Tuomet premjeras A.Butkevičius būtų patyręs visišką fiasko, jei jo nebūtų parėmusi opozicija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.