Pirmieji komentarai savaitės viduryje buvo skambesni, tačiau po kelių dienų kritimo situacija nurimo ir galime daryti tam tikras išvadas. Tai, kas pastarosiomis dienomis vyko rinkose, turbūt galima pavadinti korekcija.
Krito dauguma indeksų
Trečiadienį ir dalį ketvirtadienio finansų paveikslas buvo panašesnis į visuotinį pozicijų likvidavimą, kuomet krito praktiškai viskas.
Juokavome, kad trečiadienį Europos biržos galėjo baigti darbą anksčiau, nes per visą prekybos sesiją indeksai be jokios atsvaros vien tik krito. Europos indeksai per trečiadienį nukrito 3-4 proc., JAV – kiek kukliau – apie 1 procentą.
Tokie pokyčiai savaime nelaikytini labai dramatiškais, tačiau kitų rinkos duomenų kitimas signalizavo, kad vyksta kažkas rimtesnio. Pavyzdžiui, JAV 10 metų obligacijų pajamingumas nuo 2,3 proc. ryte nukrito iki 1,86 proc. popiet. Euro zonos infliacijos lūkesčius signalizuojantis penkerių metų palūkanų po penkerių metų įvertis per savaitę nukrito nuo 1,82 iki 1,58 procento.
Naftos kaina toliau nuosekliai krito, nors neseniai atrodė, kad jai kristi dar žemiau nuo mėnesio pradžios lygmens nėra priežasčių. Nepaisant to, per porą savaičių naftos kaina nukrito nuo 98 JAV dolerių už barelį iki 83 JAV dolerių savaitės viduryje. Iš įdomybių srities – Graikijos akcijų indeksas savaitės viduryje nukrito daugiau nei 6 proc. (penkių dienų kritimas siekė 12,5 proc.), euro penkerių metų palūkanos buvo nukritę žemiau 0,4 procento.
Tokią situaciją matėme ketvirtadienio rytą, o rinkos negailėjo komentarų su šauktukais. Savaitės pabaigoje situacija jau normalizuojasi ir dalis rinkų po truputį atsistatė. Akcijų rinkos bent jau nustojo kristi, truputį nusistovėjo JAV obligacijų palūkanos (10 metų – 2,13 proc.), euro fiksuotos palūkanos taip pat kiek atšoko nuo žemumų (0,47 proc.).
Priežasčių korekcijai – ne tiek ir daug
Kas gi įvyko? Panašu, kad priežasčių yra ne tiek ir daug.
Pirma, pastarąsias savaites tik augo susirūpinimas euro zonos atsigavimo scenarijumi ir Kinijos augimo perspektyvomis.
Šiame kontekste kaip sugedusi plokštelė buvo vis kartojama gera žinia, kad bent jau JAV yra sveiko atsigavimo kelyje, ką iki šiol rodė kone visi skelbti makroekonominiai indikatoriai. Tačiau savaitės viduryje paskelbtas itin prastas JAV mažmeninės prekybos apimčių kitimo rodiklis veikiausiai suveikė kaip katalizatorius visoms baimėms eskaluotis dėl globalaus ekonomikos augimo.
Antroji priežastis – nuosekliai krentančios naftos ir kitų žaliavų kainos vis labiau kursto susirūpinimą, jog defliaciniai spaudimai didžiosiose pasaulio ekonomikose tik stiprės. Ir štai pastaroji priežastis kartu su aiškiu suvokimu, jog ypatingai Europos centrinis bankas savo arsenale praktiškai nebeturi veiksmingų ginklų ištempti infliaciją, kelia ne tik susirūpinimą, bet aiškiai išreikštą nerimą.
Diriguoja ir nafta
Apie naftą pastaraisiais mėnesiais kalbame pakankamai daug, tačiau neveltui. Naftos kaina nuo birželio vidurio nukrito daugiau nei 25 proc. Dabartinė 86 JAV dolerių už barelį kaina yra beveik viduryje tarp istorinių žemumą: 1986 m. naftos barelis yra kainavęs 10 JAV dolerių, 2008 m. vasarą kaina pasiekė 140 JAV dolerių.
Stebėdami krentančias naftos kainas norom nenorom prisimename, jog rekordiškai žemos naftos kainos devinto dešimtmečio viduryje suvaidino ne paskutinį vaidmenį, griūnant sovietinei santvarkai. Dabar ir vėl – žemos naftos kainos yra būtent tai, ko Rusija visai nenori matyti. Rusijos biudžetas keletui metų į priekį planuojamas, remiantis pasaulinėmis naftos kainomis (2015 m. biudžetas yra paremtas 93 JAV dolerių už barelį vidutine naftos kaina).
Taigi, naftos kainoms ilgesniam laikui užstrigus žemuose lygmenyse, Rusijos biudžeto lauktų rimti nemalonumai. Jie tik padidintų ir taip didelius iššūkius, kurie laukia Rusijos ekonomikos kitais metais.
Svertai – centrinių bankų retorika
Kalbant apie šiandienos situaciją, rinkos itin lauktų globalios ekonomikos augimą patvirtinančių duomenų. Taip pat ir signalų, jog didieji centriniai bankai užtikrintų nekintančias augimo perspektyvas bei ryžtą veikti toliau. Kita vertus, daugelis supranta, jog centrinių bankų pasverti žodžiai kartais neįtikina į nuogąstavimų spiralę įsisukusių rinkų.
Taigi, paskutinis klausimas – kas toliau, kai baigsis ši savaitė? Ko tikėtis po dviejų mėnesių? Po dviejų mėnesių bus Kalėdos ir šventinis laikotarpis turėtų užauginti mažmeninės prekybos apimtis, kurių rodikliai ir sukėlė šios savaitės sumaištį rinkose.
Kalbant rimčiau, tikėtina, jog artimiausiomis dienomis didieji centriniai bankai tars savo žodį dėl galimų monetarinės politikos pokyčių. Prasidėjęs įmonių rezultatų skelbimas turėtų sutelkti investuotojų dėmesį į skelbiamas naujienas ir stabilizuoti situaciją. Palūkanų normos išliks žemos – euro zonoje dėl to kaip ir nekyla abejonių. JAV daug kas priklausys nuo Federalinių rezervų sistemos retorikos artimiausiomis savaitėmis.
Tačiau labiausiai tikėtina, jog per vieną ar dvi dienas rinkose dramatiškos nuotaikos ir naujų krizių pranašystės kiek aprims ir darbas grįš į įprastas vėžes.
Komentaro autorė yra „Danske Bank“ finansų rinkų departamento direktorė.
