Pensijų fondų turtas augo tiek dėl palankios situacijos rinkose, tiek dėl išaugusių pervedimų į pensijų fondus. Šiuo metu papildomai prie II pakopos pensijų fondų 1 proc. nuo atlyginimo prisideda daugiau kaip 460 tūkst. dalyvių iš 1,13 mln. kaupiančiųjų. Jie taip pat gauna valstybės skatinimą – 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
2014 metais finansų rinkos kilo, o pensijų fondai dar labiau diversifikavo savo portfelius, siekdami sumažinti investicijų portfelių riziką pasirenkant didesnį investicijų kiekį. Puikius investavimo rezultatus pensijų fondai sugebėjo pasiekti sudėtingomis ir sparčiai kintančios ekonominės aplinkos sąlygomis. Be to, gerokai išaugo valstybės pervedimai tiems dalyviams, kurie nusprendė prie kaupimo papildomai prisidėti savo lėšomis. Net konservatyvūs fondai stebino savo rezultatais, kurie buvo teigiami nepaisant žemų palūkanų aplinkos ir konservatyvių II pakopos fondų taikomo 0,65 proc. turto valdymo mokesčio. Šių fondų investicinių vienetų vertė padidėjo vidutiniškai 4,02 proc. Krentant palūkanoms, obligacijos fiksuoja gerą prieaugį, tad finansinės trukmės pasirinkimas 2014 metais buvo kaip niekada svarbus ir daugelis šioje vietoje didesnių klaidų nepadarė.
Vidutinės rizikos pensijų fondai, t.y. fondai, kurie turtą tarp obligacijų ir akcijų dažniausiai paskirsto po lygiai, taip pat pasiekė gerų rezultatų. Dviejų iš keturių pačių rizikingiausių fondų, kurių investicijos akcijų rinkose siekia iki 100 proc., rezultatai pasiekė dviženklį augimą. Likę du akcijų fondai taip pat galėjo pasiekti dviženklį augimą jei būtų išnaudoję galimybes turėti daugiau akcijų, o portfelis nebūtų per daug koncentruojamas Europos ir besivystančių šalių rinkose, kurių 2014 metų rezultatai buvo silpnesni nei kitų išsivysčiusių akcijų rinkų.
Vertinant pasiektus investicinės grąžos rezultatus, galima teigti, jog 2014 metai buvo sėkmingi beveik visiems ekonomikos sektoriams. Nors iš esmės finansų rinkos kilo, visgi progų suklysti ir pasirinkti ne tas investicijas buvo. Tokiais atvejais gana gerai suveikia diversifikacija – investavimo technika, kuri naudojama siekiant sumažinti investicijų portfelio riziką įtraukiant į jį didesnį kiekį skirtingų investicijų. Tuo pensijų fondai dažniausiai ir naudojasi, siekdami didesnės grąžos su mažesne rizika. Konservatyvūs fondai taip pat stebino savo gerais rezultatais, nors indėlių palūkanos ir vyriausybės vertybinių popierių pelningumai buvo žemi. Žinoma, krentančių palūkanų aplinkoje obligacijos tokiu metu fiksuoja gerą trumpalaikį prieaugį, tačiau finansinės trukmės pasirinkimo sprendimas 2014 metais buvo kaip niekada svarbus ir daugelis šioje vietoje didelių klaidų nepadarė.
Ar galime tikėtis, kad ir po metų pensijų fondų dalyviai džiaugsis gerais savo pasirinkto pensijų fondo rodikliais? Didelę dalį obligacijų turinčių fondų rezultatai priklausys nuo to, kaip seksis tų šalių ar įmonių obligacijoms, kurių pajamingumas dar viršija saugiausiomis laikomų šalių, pvz., Vokietijos obligacijų pajamingumą. Jei pensijų fondai nenorės prisiimti emitento (vertybinių popierių rinkos dalyvio, kuris leidžia vertybinius popierius, siekiant pritraukti investicijas) rizikos ir rinksis tik saugiausius emitentus, jų rezultatai priklausys nuo pasirinktos investavimo strategijos. Kuo ilgesnio termino obligacijas pensijų fondai rinksis, tuo palūkanų normų pokyčių įtaka obligacijų pajamingumui (tuo pačiu ir pensijų fondų rezultatams) bus didesnė ir atvirkščiai.
Šių metų pensijų fondų rezultatai didžiąja dalimi priklausys ir nuo situacijos akcijų rinkose bei nuo to, kaip šalys ir verslas prisitaikys prie žemų kainų tendencijų, geopolitinių iššūkių bei nacionalinių centrinių bankų veiksmų. Obligacijų rinkų potencialas, panašu, jau išnaudotas, todėl iš šios turto klasės teigiamo rezultato metų eigoje nesitikima.
Lietuvos pensijų fondų rinkoje prognozuojama, kad tęsis jau praėjusiais metais susiklosčiusios besikonsoliduojančios rinkos tendencijos, kuomet mažėja pensijų fondų valdymo įmonių, tad gyventojams bus dar svarbiau tinkamai pasirinkti pensijų kaupimo bendrovę. Svarbu akcentuoti, kad pakeisti pensijų kaupimo bendrovę šiuo metu sudarytos ypač palankios sąlygos – perėjimo mokestis siekia tik 50 euro centų nuo 1 000 eurų pensijų fondų portfelio. Šis mokestis taikomas vieną kartą per metus keičiant pensijų kaupimo bendrovę, o kai kurios bendrovės jo visai netaiko. Kintančios aplinkos sąlygomis dalyviai turėtų dar aktyviau domėtis tiek pensijų bendrovių taikomais mokesčiais, tiek investavimo rezultatais, nes tai turės tiesioginę įtaką jų būsimos pensijos dydžiui.
Komentaro autorius yra specializuotos pensijų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius.
