ECB ir valstybių centriniai bankai pradės supirkinėti vyriausybių obligacijas.
Iš esmės tai reiškia, jog euro zonoje bus įjungtos pinigų spausdinimo mašinos.
Panašus scenarijus JAV pasiteisino. Bet ar tai suveiks Europoje, kol kas neaišku. Tačiau Lietuvai bet kokiu atveju tai turėtų išeiti į naudą.
Dar pigesnis skolinimasis, įšalusi palūkanų norma skolininkams ir geresnė situacija eksportuotojams – tokius ECB sprendimo privalumus įžvelgė mūsų šalies analitikai.
Skolintis taps pigiau
Kas mėnesį euro zonos vyriausybių obligacijoms supirkti žadama skirti 60 milijardų eurų. O iš viso per dvejus metus taip žadama įlieti į buksuojančią Europos ekonomiką kone 1,2 trilijono eurų.
ECB taip siekia įlieti pinigų į Europos ūkį ir sujudinti kainas bei finansavimą. Euro zonoje nusistovėjusi defliacija ir vangus ekonomikos augimas jau seniai tapo ir politikų, ir finansininkų galvos skausmu.
Lietuva taip pat priklauso euro zonai, todėl teoriškai ECB galėtų supirkti ir mūsų šalies Vyriausybės išleidžiamas obligacijas. Ar taip bus, dar neaišku, tačiau Lietuvai bet kuriuo atveju atsivers galimybė skolintis dar pigiau.
„Verslas galės skolintis pigiau, nes pinigų pasiūla bus dar didesnė“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas.
Ar tai reiškia, kad rizikingi projektai bus drąsiau finansuojami? Nebūtinai. Bet bankininkai negalės toliau sėdėti ant pinigų maišų, nes nieko neuždirbs.
Komerciniai bankai yra įsigiję valstybės obligacijų. Tad jeigu jas supirks M.Draghi vadovaujamas ECB, bankai ieškos, kur investuoti papildomas lėšas.
O gyventojai, paėmę paskolas eurais, turėtų atsipūsti – palūkanų normos liko nepakitusios (0,25 proc.).
„Be to, šis ECB sprendimas rodo, kad bent trejus metus galime tikėtis tokių pat palūkanų. Tiek laiko kartelė neturėtų kilti, taigi skolininkai išloš“, – sakė M.Dubnikovas.
Ar pirks Lietuvos obligacijas?
Jei Lietuva nuspręstų refinansuoti savo skolas, ji irgi galėtų susimažinti ir taip jau nedidelę palūkanų naštą. Bet ar ECB pirks ir mūsų Vyriausybės obligacijas, kol kas neaišku.
„Tokių galimybių yra. Tai sumažintų skolinimosi palūkanas. O sykiu ir biudžeto išlaidas“, – dėstė „Finasta Asste Management“ fondų valdytojas Vaidotas Rūkas.
Tiesa, palūkanos šiuo metu ir taip yra rekordiškai mažos – norinčių itin pigiai paskolinti Lietuvai netrūksta.
Bet M.Dubnikovas abejojo, ar ECB pirks Lietuvos obligacijas.
„Bankas labiau nusitaikys į Pietų Europos valstybių vertybinius popierius.
Nei ECB labai reikia mūsų obligacijų, nes mūsų skola ir taip palyginti nedidelė, nei Lietuvai tai labai svarbu, nes skolintojų ir taip netrūksta“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Euras toliau silpsta
Užtat neabejotina, kad papildomas trilijonas eurų paveiks ir taip svyruojantį bendros ES valiutos kursą. Tiksliau, jau paveikė.
Po vakarykščio sprendimo euras JAV dolerio atžvilgiu dar labiau susilpnėjo.
Jei dabar Lietuvoje dar galiotų litas, už dolerį dabar mokėtume jau 3 litus. Taip pigiai euras kainavo prieš 11 metų.
„Tai gerai euro zonos eksportuotojams, tarp jų – ir Lietuvos. O vietos gyventojai to iš esmės nejunta“, – sakė M.Dubnikovas.
ECB vadovas sulaukė ir įspėjimų
ECB valdybos pirmininkas M.Draghi paskelbė, kad programa bus pradėta vykdyti kovą. Anot jo, tokiu sprendimu siekiama paremti banko iškeltą uždavinį išlaikyti euro zonoje bent 2 proc. infliaciją.
Tačiau tokiems veiksmams, kurie pasaulyje vadinami kiekybinio skatinimo programa, jau anksčiau prieštaravo ekonominiu atžvilgiu įtakingiausios ES šalies – Vokietijos vadovai.
Kanclerė A.Merkel vakar įspėjo, kad reikia deramai pasirengti dienai, kai ši programa bus nutraukta.
„Neatsižvelgiant į tai, kokius sprendimus priima ECB, mums nederėtų atsitraukti nuo pareigos atgaivinti ekonomiką. Europa vis dar susiduria su rimtomis problemomis. Mes dažnai kalbame apie krizę, kurią mums pavyko iš dalies pažaboti, bet ne nugalėti“, – pabrėžė Vokietijos lyderė.
Paskutinis koziris
Indrė Genytė-Pikčienė, DNB banko vyriausioji analitikė:
„Ilgai dvejojęs ECB buvo įspeistas į kampą ir priverstas spustelėti eurų spausdinimo mašinos mygtuką. Iš tikrųjų trauktis nebėra kur. Augimas išsikvėpęs net ir atspariuose Vokietijos ir Šiaurės šalių ūkiuose.
Toliau pingantis euras šiuo metu ypač palankus kryžkelėje atsidūrusiems Lietuvos eksportuotojams. Dėl to lietuviškos prekės tampa santykinai patrauklesnės ne euro šalyse.
Antra, tokia ECB pinigų politika reiškia, kad palūkanų normos išliks itin žemos dar ilgai. Tai labai palanku turintiems paskolas.
Be to, tikėtina, kad ECB kiekybinis skatinimas išjudins kertines Lietuvos eksporto partneres – Vokietiją, kaimynines šalis, padės atsitiesti Suomijai. Tikėtina, kad Lenkijos ir Švedijos centriniai bankai paseks ECB pavyzdžiu ir neleis savo valiutai stiprėti euro atžvilgiu.“
Žiurkių lenktynės
Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė:
„Prieš kelerius metus vykdyta JAV kiekybinio skatinimo programa buvo netikėta. Užtat ECB delsė, apie jo būsimus veiksmus kalbame ir jų laukiame kone pusę metų.
Per tą laikotarpį rinkos dalyviai jau padarė tam tikra prasme juodą darbą – palūkanų normos tiek pinigų, tiek ir kapitalo rinkose yra tokios žemos, kad kasdien atrodo, jog žemiau smigti tiesiog nebėra kur.
Euro zonos kapitalo rinka ECB sprendimą pajuto. Jau ketvirtadienį Lietuvos, Slovėnijos, Slovakijos ar Portugalijos vertybinių popierių palūkanos buvo tokios mažos, kokios dar niekada nėra buvusios.
Pastaruosius tris mėnesius investuotojai nieko kito neveikė, tik pirko bet ką, ką dar buvo galima, nes visiems buvo aišku, kad ECB pradės supirkinėti valstybines obligacijas. Taigi verčiau jau nusipirkti jų dabar pigiau ir daugiau, nes jų kainos augs.
Laimėtojai šiose žiurkių lenktynėse tikriausiai bus tie, kurie turės mažesniųjų šalių obligacijų – jų ECB supirkimo koeficientas bus didžiausias.“
