Be jau minėtų pokyčių, partijos „Syriza“ vadovaujama vyriausybė taip pat panaikino mokesčius už vaistus ir apsilankymus ligoninėse, atkūrė kolektyvines darbo sutartis.
SEB banko prezidento patarėjo G.Nausėdos teigimu, atsako į tokius veiksmus ilgai laukti nereikės. Ypač greitas jis bus finansų rinkose, šiek tiek lėtesnis realios ekonomikos požiūriu. Anot ekonomisto, jei galvojama, kad dar net nespėjus pradėti raškyti ekonomikos augimo vaisių vyriausybė jau gali į kairę ir dešinę dalinti dovanėles savo rinkėjams, šalies laukia labai sunkūs laikai.
„Stebuklų nebūna. Visos tos taupymo priemonės buvo sugalvotos ne iš gero gyvenimo. Pensijų, viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimas buvo atliekamas tam, kad būtų galima subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas, mažinti valstybės skolą. Privatizavimas turėjo padėti surinkti pakankamai pajamų į stabilizavimo fondą.
Eidama populistiniu keliu, tikėtina, Graikija grįš į krizės viršūnę, kokia buvo 2011-aisiais. Labai lemtingas skirtumas yra tas, kad 2010–2011 metais ES ir galėjo, ir norėjo padėti šaliai, kuri pati ieškojo receptų savo ligoms gydyti. Dabar, kai nėra matyti pačios Graikijos noro pagaliau sulaukti jau keletą metų laukto rezultato, Bendrijos pasiryžimas gelbėti Graikiją bus labai menkas“, – kalba G.Nausėda.
Tiesus kelias į bankrotą
Per pastaruosius keletą metų bemaž ketvirtadalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP) praradusi Graikija pagaliau turėjo teigiamo ekonomikos augimo galimybę, tačiau pastarieji vyriausybės sprendimai, anot G.Nausėdos, reiškia, kad šalis nebegalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
„Neaišku, ar Graikija imsis vienašališkai nutraukinėti sutartis ir deklaruoti, kad nemokės savo paskolų, tačiau tai reikštų, kad ji uždaro sau kelius paskoloms gauti ne tik privačioje kapitalo rinkoje, bet ir iš tų institucinių rėmėjų, kurie anksčiau buvo pasirengę paskolas suteikti.
Kol kas tai yra labai tiesus kelias į valstybės bankrotą. Mane stebina tik vienas dalykas – kad žmonės, kurie tarytum niekada gyvenime nebūtų žaidę šachmatais, negali į priekį numatyti ne tik trijų, bet net ir vieno ėjimo“, – sako ekonomistas.
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė G.Gečiauskienė pažymi, kad tokiu keliu einančiai Graikijai labai greitai pritrūks pinigų. Ir tai – ne metų, o kelių mėnesių klausimas.
„Jei tokius pokyčius jie iš tiesų vykdys mėnesį, antrą, trečią, jiems pritrūks pinigų. ES Graikijai daugiau pinigų neduos, ypač po pastarųjų kalbų apie dalies skolų nurašymą. Dėl tokių kalbų pinigų neskolins ir išorės investuotojai. Turi būti absoliučiai kvailas, kad skolintum šaliai, kuri kalba apie skolų restruktūrizavimą“, – tikina G.Gečiauskienė.
Ekonomistė teigia, kad tokiu keliu eidama šalis patenka į aklagatvį. Nors Graikija grasina, kad jai palikus euro zoną ši sužlugs, taip nenutiks: „Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, įvairiais skaičiavimais, reikštų jos pačios BVP kritimą apie 50 proc. Tai yra dramatiškai daug. Dabar jos pasirinktas kelias yra be perspektyvos. Šis spektaklis ir bandymas įtikinti rinkėjus, kad vyriausybė tesi savo pažadus, ilgai negalės trukti.“
Pasak G.Nausėdos, kol kas šalies vyriausybė gyvena priešrinkiminėmis nuotaikomis ir, kol nesulauks reakcijos iš finansų rinkos, kreditorių, objektyvių ekonomikos dėsnių suveikimo, tol, matyt, bus stengiamasi elgtis taip, tarytum rinkimai nebuvo laimėti, atsakomybė už šalies ateitį nebuvo prisiimta. „Jei norima susikurti tokią iliuziją, bijau, kad ji netrukus bus išsklaidyta“, – sako G.Nausėda.
Rinkos kol kas ramios
„Finansų rinkos į pokyčius Graikijos vyriausybėje sureagavo jau per porą pirmųjų dienų po rinkimų rezultatų. Beveik visų finansinių Graikijos aktyvų (akcijų, obligacijų) kainos nukrito apie 10 proc.“, – pažymi G.Gečiauskienė. Kol kas situacija finansų rinkose stabili, tačiau akivaizdu, kad vien neatsakingas kalbėjimas gali turėti dramatiškų rezultatų.
„Finansų rinkos kol kas nereaguoja į tai, kad pasišvaistyti pinigais nusprendė Graikijos vyriausybė. Akcijų rinkos šiek tiek kyla, obligacijų kainos daugiau nebekrinta. Galima manyti, kad ta situacija jau buvo „sukramtyta“ ir įskaičiuota į pirmadienį–trečiadienį vykusius finansų rinkų pokyčius, arba dar pokyčius pamatysime.
Kitas paaiškinimas gali būti toks, kad niekas netiki, kad tokie pokyčiai gali būti tvarūs. Graikijos ekonomika pinigų neturi, medžiai pinigų jiems neaugins. Tik jie to kol kas nesupranta, bet suprasti turės labai greitai“, – sako G.Gečiauskienė.
Atsisakė paramos
Buvęs ekonomistas, dabartinis Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis teigia, kad pagrindinis jo prioritetas šiuo metu yra visų Europos gyventojų gerovė, todėl jis atsisakė priimti papildomą finansinę paramą savo šaliai. Po pokalbio su Prancūzijos finansų ministru Y.Varoufakis sakė, kad naują susitarimą dėl Graikijos skolos būtina pasirašyti per kelis ateinančius mėnesius, skelbia ELTA.
Savo ruožtu Michelis Sapinas teigia, kad Prancūzija pasiruošusi padėti Graikijai susitarti su tarptautiniais kreditoriais.
Sausio 25 d. visuotinius rinkimus laimėjusi prieš taupymo priemones nusiteikusi partija „Syriza“ pažadėjo pasiekti, kad pusė Graikijos skolos būtų nurašyta. Šiuo metu šalis iš viso skolinga 315 mlrd. eurų, t.y. maždaug 175 proc. BVP, nors kai kurie kreditoriai nurašė dalį skolų per 2012 m. vykusias derybas.
Pradėjęs savo vizitus nuo Prancūzijos sostinės, toliau Y.Varoufakis planuoja vykti į Londoną bei Romą.
Naujausi jo komentarai pasigirdo po Graikijos premjero Alexio Tsipro žodžių: pareigūnas įsitikinęs, kad šaliai pavyks pasiekti naują susitarimą su tarptautiniais savo kreditoriais.
Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel atmetė galimybes nurašyti Graikijos skolą ir pareiškė, kad kreditoriai ir taip šaliai jau suteikė lengvatų.
Bendroje spaudos konferencijoje M.Sapinas nurodė, kad „negali būti nė kalbos apie Graikijos valstybės skolos nurašymą“, o Y.Varoufakis pažymėjo, kad Graikija ir jos partneriai turi tęsti „galvodami apie vienintelį dalyką – vidutinio Europos gyventojo gerovę“. Finansų ministras pridūrė norintis, kad naujas fiskalinio skatinimo planas būtų parengtas iki gegužės pabaigos, o skolos grąžinimas turi būti susietas su galimybe Graikijai atgaivinti savo ūkio plėtrą. Pareigūnas atmetė galimybę priimti dar vieną finansinės paramos paketą. „Mums reikia pinigų, tačiau mums nerimą kelia kai kurie mūsų pasižadėjimai ir įsipareigojimai, – teigia Y.Varoufakis. – Tapome panašūs į narkomanus, kuriems reikia dar vienos dozės. Mūsų vyriausybė nori nutraukti susidariusią priklausomybę“.
