„Rusijos ir Izraelio turistai atvyksta kelioms savaitėms ar mėnesiui. Jie pratę prie kurortų tradicijos ir, kas smagu, gali sau tai leisti.
O mes skiriamės: turėdami 28 atostogų dienas nenorime jų visų skirti kurortui, norime keliauti svetur. Savo daro ir finansiniai ištekliai“, – turistus lygino Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė.
Tiesa, pelningų turistų iš Rusijos skaičius šiemet Lietuvoje reikšmingai susitraukė – apie 37 proc. Tačiau J.Kazlauskienė viliasi, kad kurortų rodikliai bus geresni. Man patys verslininkai sako, kad rusų kalba nenustojo skambėjusi kurortuose. Be to, ir per gegužės šventes buvo nemažai svečių iš Rusijos ar kitų rusiškai kalbančių šalių.
Išmoko keliauti savarankiškai
„Nereikia nieko apgaudinėti, kad rodikliai bus prastesni, tačiau kokie jie bus, pažiūrėsime ateityje. Kritimo priežastys priklauso ne nuo mūsų“, – apie dėl geopolitinės įtampos ir kritusio rublio vertės sumažėjusius rusų srautus kalbėjo J.Kazlauskienė.
Turizmo atstovai baiminosi, kad rusų skaičius aptirps ir po „Eurovizijos“ skandalo, kai agresyviai nusiteikusios Rusijos atstovė Polina Gagarina dainavo apie taiką.
„Mažiau traukėsi rusų iš Sankt Peterburgo skaičius. Klausėme vienos agentūros vadovo, kiek sumažėjo šio miesto turistų, vykstančių į Lietuvą, jis sakė, kad vienas iš dešimties dėl geopolitinių priežasčių suabejoja dėl atostogų pas mus“, – kalbėjo J.Kazlauskienė.
Nemažai rusų pastaruoju metu mažiau naudojasi kelionių agentūrų paslaugomis: jie patys perka skrydžių bilietus, užsisako viešbučius per tarptautines rezervavimo sistemas.
J.Kazlauskienė pabrėžė, kad rusų turistų srauto susitraukimą kompensavo į Lietuvą vis gausiau atvykstantys žydai, ukrainiečiai, italai.
Negailėjo pagyrų
„Lietuvos kurortus galiu tik pagirti. Po Nepriklausomybės jie kurį laiko gyvavo pagal seną sistemą. Mokėmės, tobulėjomės, sėmėmės Vakarų tradicijų, kūrėme SPA. Dabar jau kurortai yra kitokie, nei kad buvo prieš porą dešimtmečių.
Prieš dešimtmetį sparčiai buvo renovuojamos senos sanatorijos, jos įgavo naują veidą, tapo europietiškos, paslaugų kokybė keitėsi į gera.
Didysis lūžis įvyko prieš 8 metus“, – mano VTD direktorė J.Kazlauskienė.
Ji pabrėžė, kad, be infrastruktūros, keitėsi ir kurortų svečiai. Anksčiau ten buvo vykstama gydytis, o dabar didelį srautą sudaro tie, kurių tikslas – prevenciškai sveikatintis, pailsėti po sunkios darbo savaitės.
„Toks dabar ir yra kurortų tikslas – pritraukti klientus, kurie rūpinasi, kad nesusirgtų, o ne tik reabilitacijos po sunkios ligos ar operacijų“, – sakė turizmo specialistė.
Be to, ji pabrėžė, kad pasikeitus klientams, kurortams teko pasirūpinti ir pramogomis.
Kurortams pastaraisiais metais investavo ir ledo areną, dviračių nuomos punktus, takus, kūrėsi maitinimo įstaigos.
Ji gyrė Druskininkus ir galvą pakėlusį Birštoną, kuris įsirengė didelį parką, kuriame apstu sveikatinimo elementų, tarkim, mineralinio vandens garinimo bokštas.
„Druskininkuose taip pat tvarko parką, o kur dar sniego arena. Galima sakyti, kad kurortuose yra ką veikti. Be to, kurortai siekia pritraukti šeimas su vaikais, kad augtų karta, kuri žinotų apie tokį poilsį“, – sakė J.Kazlauskienė.
Tačiau yra kur stiebtis. J.Kazlauskienė tikra, kad Lietuvos kurortai galėtų būti populiaresni tarp užsieniečių, tarkim, mūsų pajūris galėtų konkuruoti kad ir su Čekijos Karlovy Varais.
