Profsąjungos mini net ir tokius atvejus, kai Trišalėje taryboje jiems pateikiamas svarstyti vienas naujoves darbo rinkoje reglamentuojantis teisės aktų variantas, o valdžios institucijas pasiekia visai kitas.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorės Eglės Radišauskienės, dabar Trišalėje taryboje sutarta dėl 82 proc. naujojo Darbo kodekso straipsnių, dėl 40-ies – socialinių partnerių nuomonės išsiskyrė. Iki naujasis teisės aktas pasieks Seimą, prie šių punktų bus dar grįžta, todėl bent teoriškai įmanoma, jog ir dėl jų bus susitarta.
Tačiau jau rugsėjo 10-ąją profsąjungos prie Seimo rengia mitingą prieš naująjį Darbo kodeksą “Baudžiavai darbe – NE! Prieš darbuotojų garantijų mažinimą“. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas lrytas.lt sakė, jog sutarta ne dėl 82 proc., o dėl 82 punktų iš 260, kurie įrašyti naujajame Darbo kodekse.
„Norime, kad įstatymą priimdamas Seimas balsuotų bent jau už tuos punktus, dėl kurių esame sutarę. Tik tiek, kad susikalbėję esame dėl neesminių punktų. O dėl esminių – materialinių kompensancijų žalos, atleidimo iš darbo atvejais, dėl darbo laiko – nesusitarta. Tarkime, neramina, jog kai kuriais atvejais darbo savaitė ilginama iki 72 valandų, tačiau niekur nepasakoma, jog turi ryškiai didėti darbo užmokestis“, – kalbėjo A.Černiauskas.
Profsąjungos spėja, jog dėl to, kad naujuosius įstatus kūrė teoretikai, jau po pirmųjų šviežiai priimtų įstatymų veikimo mėnesių į paviršių ims lįsti trūkumai.
Niekam nepatinka
Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Tomas Davulis įsitikinęs, jog dabartinis reguliavimas nepatinka nei darbdaviams, nei darbuotojams, nes dabartinis Darbo kodeksas realybėje neveikia.
T.Davulis kalba už naująjį Darbo kodeksą: „Naujajame teisės akte – 60 naujų teisių darbuotojams, kurių nėra dabar veikiančiame. Tarkime, auginantys vaiką turi teisę reikalauti dirbti ne visą darbo dieną ir per mėnesį darbdavys privalo suteikti tokią galimybę, o vėliau pageidaujant – grąžinti visą darbo dienos krūvį. Kolegos tarpusavyje gali susitarti, kaip pasiskirstyti darbo krūvį. Atsiras ir teisė mokytis visą gyvenimą – kasmet gauti po penkias papildomas atostogų dienas mokymuisi“, – komentavo T.Davulis.
Popierinės garantijos
Dar vienas naujojo Darbo kodekso šalininkas – „iLAW“ vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Bagdanskis. Jis kalba apie tai, jog dabartinės Darbo kodekso nuostatos veikia tik popieriuje. „Jei kalbame apie tai, kad atleidžiant darbuotojus mokamos didelės išeitinės kompensacijos, žiūrėkime į skaičius: iš tiesų 9 iš 10 darbuotojų iš darbo išeina neva savo noru“, – teigė T.Bagdanskis.
Anot jo, taip yra dėl to, kad darbdaviui Darbo kodekse įrašytos garantijos yra per didelės. „Dabartinis Darbo kodeksas sukurtas didelėms gamykloms, o smulkiam verslui nėra galimybių prisitaikyti prie aplinkos. Todėl jis formuoja praktiką, kad žmonės iš darbo išeitų patys“, – aiškino „iLAW“ vadovaujantis partneris.
Jo manymu, būtent dėl griežtos apsaugos darbdaviai vengia samdyti patirties neturintį jaunimą, kurį neįtikus sudėtinga bus atleisti, ir mažamečius vaikus auginančius tėvus.
„Investuok Lietuvoje“ pernai atliktas tyrimas rodo, kad apskritai 6 iš 10 įmonių lengviau samdytų žmones, jeigu nebūtų taip sudėtinga atsisveikinti su netinkamu ar nereikalingu darbuotoju.
“Labai stebina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija giriasi, jog dabartinis Darbo kodeksas neveikia. Juk Valstybinė darbo inspekcija – jos žinioje. Be to, kur garantijos, kad naujasis Darbo kodeksas veiks“, – komentavo profsąjungų atstovas A.Černiauskas.
T.Bagdanskis kritikuoja dabartiniame Darbo kodekse nenumatytą galimybę esant reikalui dirbti savaitgaliais. „Toks modelis, tarkime, IT specialistams tiktų: yra gedimas, prisijungia, sutvarko problemą, gauna pinigus. Taip pat sudėtingas viršvalandžių įteisinimas, nors 78 proc. sako norėtų dirbti viršvalandžius ir už tai gauti papildomą atlygį“, – kalbėjo advokatas.
Svajoja, kad MMA gaus tik nekvalifikuoti
Naujajame socialiniame modelyje siūloma įdiegti automatinį pensijų indeksavimą: kasmet peržiūrimas pensijų dydis, plius kaupiamas rezervas, kad būtų iš ko nuosekliai didinti bei kompensuoti prastesnius metus.
Jei būtų pritarta, minimalų mėnesio atlyginimą gautų tik nekvalifikuoti darbininkai. „Visur kitur tikslas – pasiekti, kad užmokestis būtų gerokai didesnis, o apsauga netekus darbo būtų ne vienkartinė, o nuosekli: padėtų grįžti į darbo rinką, persikvalifikuoti, o nedarbo metu – gauti normalias draudimo išmokas“, – aiškino E.Radiškauskienė.
