Į blogiausio premjero rinkimus nebuvo įtrauktas Jegoras Gaidaras, pradėjęs radikalias reformas, dėl to jį nušalino Dūma, ir Viktoras Zubkovas, vadovavęs vos kelis mėnesius ir, anot „Novaja gazeta“, nespėjęs nuveikti nieko svarbaus Rusijos ekonomikai.
Užtat D.Medvedevas už savo daugiau nei trejų metų darbą atsigriebė iš esmės. Apie jį tyrimo autoriai rašo: „Mūsų skaičiavimais, tai pats prasčiausias ministrų kabinetas nuo 1992-ųjų.“
Rimtos kritikos sulaukė ir Viktoras Černomyrdinas, kuris vyriausybei vadovavo du kartus. Jam Rusijos žurnalistai priekaištavo dėl dukart 1994-aisiais kritusio bendrojo vidaus produkto (BVP), išaugusios valstybės skolos 1998 metais, abejotinos valstybės biudžeto politikos, kuri tapo viena iš 1998-ųjų krizės priežasčių.
Pagyrimų sulaukė premjeras Jevgenijus Primakovas, šias pareigas ėjęs nuo 1998 metų rugsėjo iki 1999 metų gegužės.
Jam vadovaujant ėmė iš esmės augti vietos pramonė ir perpus sulėtėjo kainų augimas.
Pats produktyviausias ekonominiu požiūriu laikotarpis, anot žurnalistų, buvo 2000–2004 metai, kai prie Rusijos vyriausybės vairo stovėjo Michailas Kasjanovas. Tuomet BVP augo 6,8 proc., vyko esminės reformos, augo gyventojų gerovė, sumažėjo vargstančiųjų – nuo 42 mln. 2000-aisiais iki 25 mln. 2004-aisiais.
Kai premjeru buvo Michailas Fradkovas (2004–2007 metai), ekonomikos augimas siekė 7,7 proc., o gyventojų pajamos pasistiebė 12,7 proc.
Žurnalistai tai pavadino auksiniu Rusijos periodu. Juolab 2007-aisiais smarkiai augo tiesioginės užsienio investicijos – beveik 28 mlrd. JAV dolerių, o dolerio kursas krito iki 25,5 rublio.
Vladimiro Putino vadovavimo ministrų kabinetui metais (2008–2012 m.) „Brent“ rūšies nafta pasiekė istorines aukštumas – 143,95 JAV dolerio už barelį, o dolerio kursas krito iki 23,2 rublio. Išsyk po to prasidėjo pasaulinė finansų krizė. Tačiau, pabrėžė tyrimo autoriai, valstybei pavyko sutvirtinti savo socialinius įsipareigojimus. Tiesa, 2012-aisiais ūkio plėtra pradėjo smarkiai lėtėti.
D.Medvedevo laikus „Novaja gazeta“ apibūdina šitaip: „Nė vienas premjeras nenustekeno ekonomikos iki tokių siaubingų rodiklių. 2012 m. Rusijos ekonomika augo, nacionalinė valiuta buvo stabili, o finansiniai rezervai solidūs. Dabar to neliko nė pėdsakų.“
2013-aisiais Rusijos BVP augo 1,3 proc., o 2014-aisiais – vos 0,6 proc. Pirmąjį 2015-ųjų pusmetį ūkis susitraukė 3,6 proc. Smarkiai traukėsi ir gyventojų pajamos. 2015-aisiais jos ir toliau krito, o Rusijos piliečių, gyvenančių už skurdo ribos, skaičius išaugo iki 23 milijonų (2014-aisiais buvo 15 milijonų).
