Be Nasdaq technologijų ir verslo kompetencijų centro naujajame k29 biure dirbs ir vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“ bei Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas.
Šiuo metu Nasdaq biržose kotiruojama daugiau kaip 3600 bendrovių, kurių rinkos kapitalizacija viršija 9 trilijonus JAV dolerių. Nasdaq sukurtas šiuolaikines finansų rinkų technologijas naudoja daugiau kaip 70 skirtingų finansų institucijų. Iš viso, Nasdaq teikia paslaugas daugiau kaip 10.000 verslo klientų visame pasaulyje. Reiks taupyti Net 98 proc. Lietuvos verslo finansuojama bankų paskolomis. Pasekmės – neišnaudotos augimo galimybės ir menkas atsparumas išoriniams šokams. Gyvesnė kapitalo rinka gali sušvelninti „diržų veržimosi“ grėsmę. O ji atsiras, kai sumažės 30 proc. Lietuvos biudžeto šiandien sudaranti ES parama. Taip LRT.lt sako vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Baltijos rinkos vadovė Arminta Saladžienė.
„Šiuo metu net 30 proc. arba daugiau kaip 2 mlrd. eurų Lietuvos biudžeto pajamų sudaro ES parama. Mūsų šalies ekonomika maždaug po penkerių metų turės pati sukaupti tokio dydžio papildomas pajamas, kitaip jos lauks labai skausmingas „diržų veržimasis“. Kapitalo rinka gali svariai prisidėti prie šių iššūkių sprendimo“, – patikino vertybinių popierių specialistė. Neseniai į NASDAQ Baltijos skolos vertybinių popierių rinką atėjo Estijos finansų grupė LHV. Kuo reikšmingas LHV atėjimas? - paklausėme A.Saladžienės.
– LHV – didžiausia Estijos finansų grupė, veikianti visame Baltijos regione, o jos turtas siekia 1,7 mlrd. eurų. Šios bendrovės obligacijas įtraukus į biržos prekybos sąrašą, visiems investuotojams atsiranda galimybė įsigyti aukšto pajamingumo (6,5–7,24 proc. metinių palūkanų) vertybinius popierius, uždirbti grąžą iš investicijos ir kartu prisidėti prie tolesnės įmonės plėtros.
Mums ypač džiugu, kad LHV obligacijos – tai tarpinis žingsnis, rengiantis akcijų kotiravimui biržoje. Garsios bendrovės atėjimas į biržą – geras finansavimo pritraukimo per kapitalo rinką pavyzdys ir kitoms veržlioms bei augančioms Baltijos šalių bendrovėms.
– Kokių dar panašaus dydžio „žaidėjų“ tikimasi sulaukti?
– Šiais metais į Baltijos biržų sąrašus jau įtrauktos 10 naujų obligacijų, tad nors metai dar nesibaigė, galime sakyti, kad tam tikrą proveržį skolos vertybinių popierių rinkoje matome.
Tikimės, kad LHV grupės atėjimas į biržą dar labiau paskatins ir kitas įvairaus dydžio ir sektorių bendroves pasinaudoti obligacijomis, įvairinant savo finansavimo šaltinius.
Taip pat šiais metais laukiame biržoje pasirodant didžiausios Lietuvoje grūdų perdirbimo įmonės „Baltic Mill“ obligacijų, kurios šiuo metu yra siūlomos investuotojams.Šią vasarą į biržos sąrašą įtraukėme jau antrąsias, labai sėkmingai išplatintas 75 mln. eurų vertės Latvijos bendrovės „Latvenergo“ obligacijas.
Deja, Lietuvoje valstybės kontroliuojamos bendrovės iki šiol visiškai nenaudoja kapitalo rinkos instrumentų tvaresniam savo finansinių išteklių ir rizikos valdymui.
– Ar Baltijos, ypač Lietuvos, vertybinių popierių rinka pakankamai gyvybinga? Kaip ji kinta pastaruosius keletą metų, kokių tendencijų pastebima?
– Šiuo metu akcijų apyvarta Baltijos biržose sudaro vos dešimtadalį tų apimčių, kurios buvo prieš finansų krizę 2007 metais. Galima sakyti, kad įvyko tam tikra grandininė reakcija.
Krizės akivaizdoje iš rinkos pasitraukė didelė dalis institucinių ir privačių investuotojų. Krito akcijų kainos, ir kontroliuojantys akcininkai ėmė supirkinėti savo bendrovių akcijas, taip sumažindami rinkoje esančių laisvų akcijų kiekį. Kai pasitikėjimas Baltijos šalių ekonomikomis, rinka ir bendrovėmis sugrįžo, akcijų, kurias galima įsigyti rinkoje, skaičius buvo sumenkęs, tad nelabai yra iš ko auginti apyvartą.
Vietiniai pensijų fondai, kurie yra kiekvienos akcijų rinkos stuburas, niekada nebuvo aktyvūs Baltijos rinkoje, o jų dalyvavimo ypatingai reikia siekiant įkvėpti naują gyvybę.
Baltijos rinkos potencialas tikrai nėra išnaudojamas, bet yra visos prielaidos situacijai keistis teigiama kryptimi. Pirmiausia reikia perspektyvių, gerai valdomų, ambicingų bendrovių, kurios pritrauktų užsienio ir vietinių investicinių fondų, privačių investuotojų lėšas ir taptų naujomis rinkos žvaigždėmis.
Tokių kompanijų Baltijos šalyse yra. Valstybės apsisprendimas, išlaikant kontrolinį paketą, parduoti dalį savo akcijų energetikos bendrovėse, taip pat naujų, pvz., transporto sektoriaus, bendrovių atvedimas į biržą duotų didžiausią ir greičiausią efektą, o ir nauda būtų visapusiška – tiek valstybei, tiek bendrovėms, tiek vertybinių popierių rinkai.
– Dabar tinkamas metas ir sąlygos eiti į akcijų rinką?
– Akcijų rinkoje sąlygos ateiti naujiems žaidėjams yra ypač palankios. Šiuos metus skandinavai skelbia rekordiniais per 15 metų pagal bendrovių atėjusių į biržą skaičių. Pavyzdžiui, per pirmą metų pusmetį NASDAQ Stockholm sulaukė 17 naujų bendrovių, per trečią ketvirtį į biržą atėjo dar 7 bendrovės.
Baltijos šalyse, be apie savo planus viešai paskelbusios LHV, turime dar porą bendrovių, kurios rengiasi įgyvendinti pirminius viešus akcijų platinimus (IPO) ir ateiti į biržą artimiausiu metu. Dabar į biržą gali ateiti ne tik brandos stadiją pasiekusios įmonės.
Augančioms bendrovėms sukūrėme „First North“ rinką, kurioje taikomi mažesni reikalavimai nei tradicinėje biržoje.
“First North“ rinka – tai labai geras startas augančioms bendrovėms, norinčioms plėstis ir tam pritraukti lėšų išleidžiant akcijas. Šiemet į Baltijos „First North“ akcijų rinką atėjo Estijos bendrovė „Linda Nektar“ ir Lietuvos įmonė K2 LT. Juntame vis didesnį verslo susidomėjimą šios rinkos galimybėmis.
– Kokių impulsų dar trūksta vertybinių popierių rinkoje Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse?
– Į kapitalo rinką turime žiūrėti kaip į vieną ekonomikos variklių, kuris šiandien Lietuvoje dirba žemomis apsukomis. Įvertinkime kelis faktus. Šiais metais net 30 proc. arba daugiau kaip 2 mlrd. eurų Lietuvos biudžeto pajamų sudaro ES parama. Mūsų šalies ekonomika po kiek daugiau nei penkerių metų turi pati gebėti generuoti šias papildomas pajamas, kitaip lauks labai skausmingas „diržų veržimasis“.
Net 98 proc. Lietuvos verslo finansuojama bankų paskolomis, kai ES vidutiniškai 30 proc. verslo naudojasi kapitalo rinkos instrumentais savo veiklai ir plėtrai finansuoti, o JAV šis rodiklis siekia net 70 proc. Pasekmės – neišnaudotos augimo galimybės, menkas atsparumas išoriniams šokams. Kapitalo rinka gali svariai prisidėti prie šių iššūkių sprendimo.
Tai, kad ekonomikos konkurencingumui yra itin svarbi kapitalo rinka, suprato ir Europos Komisija, paskelbusi vieną ambicingiausių savo iniciatyvų – Kapitalų rinkų sąjungą. Šiuo metu kaip tik pristatomas priemonių, skirtų paskatinti kapitalo rinkų plėtrą, paketas.
Labai svarbu, kad Lietuva ir Baltijos kaimynės išnaudotų šią iniciatyvą kaip unikalią galimybę sustiprinti savo šalių kapitalo rinkas ir įgyvendintų realias priemones, skatinančias verslą naudoti kapitalo rinkos instrumentus, o investuotojus nukreipti savo sukauptas lėšas per rinką į perspektyvų verslą.
Grąža bus keleriopa – naujos darbo vietos, didesnės verslo augimo galimybės, vietinių ir užsienio investicijų pritraukimas, konkurencingesnė ir atsparesnė ekonomika.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad kartu su skatinančiais žingsniais nebūtų daromi priešingi, kaip antai svarstomas neapmokestinamųjų pajamų iš akcijų prekybos sumažinimas ar finansinių sandorių mokestis. Jei Kapitalo rinkų sąjunga kaip vieną svarbiausių prioritetų iškelia privačių investuotojų, ES gyventojų didesnį įtraukimą į akcijų rinką, kaip tai suderinama su investavimo sąlygų bloginimu? Jeigu viena ranka „duosime“, o kita „atimsime“, rezultatas bus prastas.
– Šiandieną Vilniuje duris atveria naujas NASDAQ technologijų ir verslo kompetencijų centras. Kuo Lietuvai svarbus ir naudingas šis įvykis?
– Pastaraisiais metais Lietuvą kaip augančios ekonomikos, patogios išvystytos infrastruktūros, gabių įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, šiuolaikinių technologijų profesionalų šalį, pripažįsta vis daugiau pasaulinių bendrovių. Tarp jų ir NASDAQ – pirmoji elektroninė vertybinių popierių birža ir viena didžiausių pasaulyje šiuolaikinių technologijų ir intelektualių sprendinių finansų rinkų dalyviams tiekėjų.
NASDAQ prekės ženklas – žinomas pasaulyje ir finansų rinkose, todėl tikėtina, kad ir jos pavyzdys neliks nepastebėtas kitų pasaulio bendrovių, planuojančių plėtrą, ir Lietuva bus dar ryškiau matoma pasaulio investicijų žemėlapyje. Nuo šių metų vasario. NASDAQ technologijų ir verslo kompetencijų centre Lietuvoje jau sukurta apie 100 naujų darbo vietų.
NASDAQ Vilniuje jau dirba programuotojai, programinės įrangos inžinieriai, IT sistemų testuotojai, analitikai ir administratoriai, apskaitos, rinkos operacijų ir kt. specialybių profesionalai. Džiaugiamės tuo, kad NASDAQ suteikia galimybę neišvykstant iš Lietuvos siekti tarptautinės karjeros. Žinome, kad kai kam galimybė dirbti NASDAQ Vilniuje leido grįžti iš emigracijos. Susirinkus darbuotojų branduoliui, turime galimybių priimti ir jaunesnius, mažiau patyrusius motyvuotus darbuotojus, kuriuos išauginsime patys.
