Siūlau atsakyti į klausimą, o kas gi yra degalinė, ir dėl jokių draudimo „apėjimų“ niekam nebeturėtų skaudėti galvos. Paanalizavus teisės aktus bei teismų praktiką matyti, kad tokie grasinimai niekuo nepagrįsti.
Energetikos ministro patvirtintose Degalinių eksploatavimo taisyklėse degalinė apibrėžiama taip – tai statiniai ir (ar) įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta degalams, suskystintoms naftos dujoms, suslėgtoms gamtinėms dujoms priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus, kilnojamąsias talpyklas ir (ar) balionus. Atskirai paaiškinama ir kas yra degalinės teritorija. Tai žemės sklypas, kurio ribos nustatytos degalinės detaliajame plane, parengtame pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis (LVAT) teismas, aiškindamas minėtas sąvokas, yra išaiškinęs, kad degalinė nėra vienas pastatas ar patalpa, o yra visas kompleksas įrenginių, apimančių ir pačią degalinės teritoriją.
Vadinasi, degalinės, pasikeitus teisiniam reguliavimui, privalėtų laikytis įsigaliojusių Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, draudžiančių prekybą alkoholiu degalinėse. Tokiu būdu degalinės teritorijoje esantys pastatai ar patalpos, taip pat pati degalinės teritorija jokiomis formomis negalėtų būti naudojama alkoholio prekybai.
Tenka tik apgailestauti, kad politikų klaidinimas tampa įprasta alkoholio pramonės taktika. Kiek anksčiau buvo grasinama, kad uždraudus naktinę prekybą alkoholiu degalinės bus paverčiamos automatinėmis, bus atleista daugybė darbuotojų, dabar atvirai grasinama nesilaikyti įstatymų. Sunku patikėti, kad teisinėje ir demokratinėje valstybėje, kurioje įstatymų laikymasis yra vienas esminių visuomenės funkcionavimo garantų, tai daro verslo atstovai.
