Tačiau toks krepšelis ne prie širdies nei patiems bankams, nei kredito unijoms.
Paslaugos be mokesčių
Būtiniausių mokėjimo paslaugų kainos reguliavimas numatytas siūlomuose Mokėjimų įstatymo pakeitimuose, kuriems dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Į apribotos kainos mokėjimo paslaugų krepšelį Lietuvos bankas siūlo įtraukti būtiniausias paslaugas, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių, pavyzdžiui, ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, neribotas klientui į sąskaitą pervestų lėšų eurais įskaitymas, ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį išgryninimas bankomate Lietuvoje, visas eurų banknotų įnešimo į kliento sąskaitą operacijas banko ar kredito unijos parinktose vietose ir kitas.
Anot Lietuvos banko, nors bankai ir kredito unijos savo klientams privalės pasiūlyti sudarytą mokėjimo paslaugų krepšelį, vartotojai galės laisvai pasirinkti, ar nemokamai pereiti prie jo, ar naudotis standartiniais įkainiais.
Nepaiso sąnaudų
Pasak Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Stasio Kropo, Lietuvos banko siūlomas būtiniausių banko paslaugų kainų reguliavimas turi būti pagrįstas teikiamų paslaugų sąnaudomis. Dabar gi į jas neatsižvelgiama.
„Pasiūlytas būtiniausių paslaugų krepšelis yra perteklinis, vertinant pačių aktyviausių bankų klientų naudojamą paslaugų skaičių. Pasiūlytas reguliavimas būtų ypač ydingas mažesnėms kredito įstaigoms bei kredito unijoms, kurios, negalėdamos gauti realios grąžos iš investicijų į šių paslaugų plėtrą, būtų priverstos trauktis iš šio verslo. O tai, savo ruožtu, mažins bankų konkurenciją ir didins koncentraciją.
Bankai ir kredito unijos jau dabar gali įvertinti, kad Lietuvos banko siūlomi ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį (į bet kurį banką, kredito uniją ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje bei kitose Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse) beveik šešis kartus viršija aktyvių klientų operacijų skaičių“, – teigiama asociacijos išplatintame pranešime.
Alga mažesnė nei limitas
Siūlymas nemokamai išgryninti klientams iki 550 eurų per mėnesį, LBA vertinimu, yra per didelis ir neteisingas kitų paslaugų vartotojų atžvilgiu.
LBA užsakymu vykdyta apklausa, kurios rezultatai buvo pristatyti šiemet rugsėjį, parodė, kad absoliučiai daugumai bankomatų naudotojų užtenka 500 eurų grynais.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad net vidutinė alga Lietuvoje yra mažesnė nei siūlomas nemokamas išgryninimo limitas bankomate.
Dabar gi Lietuvos bankas, pasiūlęs didesnį pinigų išgryninimo limitą, prieštarauja valstybės viešai deklaruojamai nuostatai mažinti grynųjų pinigų ir tuo pačiu šešėlinės ekonomikos mastus.
Be to, grynieji pinigai visuomenei yra nepalyginamai brangesni nei pinigai elektroninėje formoje. Visuomenė viešųjų resursų sąskaita subsidijuoja grynųjų apyvartos, projektavimo, gamybos, ekspertizės, saugojimo ir kitus kaštus. Todėl tik įvairių mokėjimo formų įkainių konkurencija gali paskatinti keisti įpročius atsiskaityti grynaisiais ir padaryti mokėjimų sistemą efektyvesnę bei racionalesnę“, – aiškino S.Kropas.
Daugiausia trūkumų, LBA manymu, turi paslaugų krepšelio kaina – ji turėtų būti pagrįsta sąnaudomis. Dabar viešumoje pateikiama krepšelio paslaugų kaina (apie 1,5 EUR) yra daug žemesnė nei šių paslaugų sąnaudos.
Joks verslas – ar tai būtų duonos parduotuvė, automobilių servisas, ar bankas – neturi būti verčiamas teikti paslaugų, kurių kaina nepadengia sąnaudų.
Jei vis tik nustatoma pareiga įmonei teikti paslaugas žemiau kaštų ribos, su ja turi būti aptartas ir kaštų kompensavimo mechanizmas. Antraip bankai turės subsidijuoti šias paslaugas ir didinti kitų teikiamų paslaugų kainas, pavyzdžiui, paskolų ar kitų produktų, o nuo to kentės kiti klientai.
Pasigedo ekonominės logikos
LBA laikosi nuostatos, kad įkainiai turi atitikti ekonominę logiką ir būti pagrįsti, kad visos institucijos galėtų konkuruoti ir egzistuoti teikdamos paslaugas bei nustatydamos įkainius, atsižvelgdamos į jų patiriamas sąnaudas, kurios yra skirtingos. Turi būti išlaikoma konkurencija ir motyvacija investicijoms į paslaugų plėtrą.
Tuo tarpu šiuo metu siūloma reguliavimo apimtis nepagrįstai viršija Mokėjimo paslaugų direktyvos nuostatas. Tokios iniciatyvos nenumatomos kaimyninėse šalyse, todėl investuotojams tai tiesioginis atgrasymo nuo investavimo į mažmeninės bankininkystės sektorių Lietuvoje signalas.
Negalima tik mechaniškai nustatyti ribojimo, neįsigilinant į turinį. Pagrįstą paslaugų kainą turi nustatyti kompetentinga institucija. Kitu atveju, paslaugų prieinamumas gali tik mažėti.
