Lietuvos įmonių santaupos muša rekordus: kur ketinama investuoti?

Verslo įmonių santaupos kasmet stabiliai auga ir pasiekia vis naujas rekordines aukštumas. Šiuo metu bendra jų sukauptų indėlių suma siekia 4,6 mlrd. eurų, todėl įmonės aktyviai dairosi, kur galėtų investuoti turimas lėšas. Taip išryškėjo trys pagrindinės investicijų kryptys: nekilnojamasis turtas, kitų verslų įsigijimas ir užsienio rinkos.

Tadas Teresevičius, „Danske Bank“ Vidutinio dydžio įmonių departamento vadovas<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Tadas Teresevičius, „Danske Bank“ Vidutinio dydžio įmonių departamento vadovas<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Teresevičius, „Danske Bank“ Vidutinio dydžio įmonių departamento vadovas

Oct 24, 2016, 12:20 PM, atnaujinta May 10, 2017, 7:39 AM

Nuoseklų įmonių sukauptų lėšų augimą lėmė kelerius metų iš eilės smarkiai augęs šalies eksportas. Tai paskatino eksportuojančias įmones įsitvirtinti naujose rinkose, padidinti veiklos apimtis, o tuo pačiu – ir pelną. Antruoju, ne mažiau svarbiu veiksniu, tapo išaugęs vidaus vartojimas – lietuviai tapo aktyvesniais pirkėjais, linkusiais plačiau atverti piniginę pageidaujamoms prekėms ir paslaugoms. Tai leido didinti pajamas vidaus rinkoje dirbančioms įmonėms.

Aktyviausiai investuojama į nekilnojamąjį turtą

Aktyviai dirbdami su verslu pastebime, kad įmonės, ieškančios būdų efektyviai panaudoti sukauptas lėšas, pirmiausia investuoja į gamybos priemonių ir įrangos atnaujinimą. O tada, kai nebeįžvelgia investicijų poreikio įmonės viduje, t. y., kai pasiekia maksimalų efektyvumą, ir nebemato plėtros galimybių esamoje srityje, pradedama ieškoti naujų investicinių krypčių.

Tradiciškai Lietuvos įmonių žvilgsniai nukrypsta į nekilnojamąjį turtą, jo įsigijimą arba vystymą. Ši tendencija ypač pastebima tarp vidutinio dydžio įmonių. Tačiau augant nekilnojamojo turto projektų skaičiui Vilniuje, po truputį ėmė mažėti tokio pobūdžio projektų pelningumas. Todėl investiciniai pinigų srautai nukreipiami ir į kitus Lietuvos miestus, tokius kaip Kaunas, kur jau būriuojasi investuotojų į nekilnojamąjį turtą, eilė.

Specialistų trūkumas skatina investicijas į darbuotojus

Tuo pačiu verslas aktyviai ieško ir nori įsigyti kitų įmonių – jų paklausa tarp investuotojų laikui bėgant turėtų tik augti. Daugelis verslų jau yra išaugę vietos rinką ir sukaupę nemažai lėšų, todėl pradeda ieškoti naujų rinkų plėtrai. Tai rodo ir faktas, kad įmonės vis dažniau kreipiasi į banką norėdamos atsidaryti sąskaitas kitose šalyse, ne tik kaimyninėse, bet ir Vakarų Europos. Todėl prognozuojame, kad tendencija, kuomet lietuviškos įmonės įsigyja verslus Vakarų Europoje, taps vis labiau pastebima.

Specialistų trūkumas darbo rinkoje paskatino įmones nukreipti dalį investicijų į darbo sąlygų gerinimą: atlyginimų pakėlimą, premijų augimą, darbo aplinkos gerinimą. Ne paslaptis, kad situacija kai kuriuose verslo sektoriuose yra labai įtempta, todėl kai kurios įmonės neriasi iš kailio norėdamos įtikti darbuotojams. Siekiant prisivilioti naujos kartos darbuotoją vien tik gero atlyginimo šiandienos darbo rinkoje nepakanka.

Santaupų ir investicijų prognozė ateičiai

Žvelgiant į ateities perspektyvas, sunku būtų prognozuoti aktyvų įmonių santaupų mažėjimą. Tai lems keletas priežasčių: lėtas ekonomikos augimas, pabėgėlių krizė, įtempta situacija Ukrainoje bei „Brexit“. Nors Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei euro zonos ūkis, galimybės įdarbinti pinigus išlieka ribotos.

Įmonių investicijų augimą paskatintų tiek spartesnis euro zonos ekonomikos augimas, tiek ir jų pačių sprendimai eiti į įvairesnes rinkas išnaudojant plėtros užsienyje galimybes. Bendraudami ir bendradarbiaudami su įmonėmis pastebime, kad jos vis dar turi erdvės geriau išnaudoti tokių didelių rinkų kaip Kinija suteikiamas galimybes – ten mūsų įmonės veikia dar gana pasyviai ir žengia netvirtus žingsnius.

Taip pat manome, kad įmonės pradės vis dažniau ieškoti galimybių investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Išnaudojus plėtros ir efektyvumo galimybes teks galvoti, kaip didinti savo konkurencingumą ir inovatyvumą. Tokiu atveju neišvengiamai bus investuojama į partnerystės programas ir bendrus projektus su mokslo įstaigomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.