Ar, pretenduodami į laisvą darbo vietą, suklupome? O gal išties nebuvo jokių trūkumų? Tokioje situacijoje būname sumišę, nes darbdaviai nėra linkę pateikti ataskaitos, kas gi jų netenkino per darbo pokalbį.
Kas gi išties lemia sėkmę darbo pokalbių metu?
Pirmojo įspūdžio efektas
Remiantis mokslininkų duomenimis, nustatyta, kad pirmasis įspūdis apie pašnekovą susiformuoja per pirmąsias 7 sekundes.
Rodos, per tokį trumpą laiką vos spėtume pasisveikinti ar ištarti pirmuosius žodžius. Bet būtent tas įspūdis daro įtaką tolimesnei pokalbio eigai.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 55 proc. įmonių vadovų pirmąjį įspūdį susiformuoja apžvelgę kandidato išvaizdą, o likusieji 45 proc. respondentų pirmąjį įspūdį sieja su pokalbio dalyvio prisistatymu.
Žmogaus psichologiją nagrinėjantys mokslininkai teigia, kad norint padaryti gerą pirmąjį įspūdį kandidatai turi vilkėti tokią aprangą, kuri atitiktų darbo vietą, į kurią kandidatuojama.
Prisistatymo efektas gali būti įvairiapusis. Stiprus rankos spustelėjimas pasisveikinant signalizuos apie agresyvų charakterį, o silpnas paspaudimas asocijuosis su silpnu kandidato būdu.
Apranga ir jos detalės
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad kone pusę respondentų išvaizdą pateikia kaip svarbiausią sėkmės garantą per darbo pokalbį.
Personalo vadovai, organizuojantys darbo pokalbius, rekomenduoja klasikinę arba formalią aprangą.
Nepamirškite, jog apranga turi būti švari ir tvarkinga. Taip pat rekomenduojama vilkėti aprangą, kuri atitiktų norimos darbo vietos specifiką.
Komunikacijos srities atstovė teigė: „Jei įmonė ieško mezgėjų, tai kodėl, einant į tokį darbo pokalbį, neapsivilkus savo nusimegztais drabužiais?
Bet jei norima įsidarbinti biure, tuomet pravers tvarkingi, klasikiniai, gerai pasiūti drabužiai“.
Pasirinkę aprangą patariama nepersistengti - nepadauginti įvaizdžio detalių. Pavyzdžiui, dauguma moterų mėgsta prisiklijuoti ar priauginti blakstias, bet darboviečių vadovams, ypatingai moteriškos lyties atstovėms, tai asocijuojasi su kompetencijos stoka.
Kandidato vertybės
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad darbdaviams labiausiai patinka rišli, aiški kandidato į laisvą darbo vietą kalba.
Vadovai pataria kalbėti glaustai ir argumentuotai.
O štai ir darbdavių vertybės, į kurias jie atkreipia dėmesį: kandidato atvirumas, informatyvumas apie darbovietę, mandagumas, puikūs komunikaciniai gebėjimai.
Dauguma respondentų rekomenduoja nemeluoti kalbant apie savo patirtį, nepataikauti, nevertinti neigiamai savo buvusios darbovietės.
Įdomu ir tai, kad daugiau nei pusę apklaustųjų pasisakė už tai, kad mieliau įdarbintų kandidatą, turintį komunikacinių gebėjimų, nors ir neturintį didelės darbo patirties, nei žmogų, kuris neturi gerų bendravimo įgūdžių, bet gali pasigirti puikiu gyvenimo aprašymu.
Nieko nuostabaus, jog Harvardo universiteto tyrimas atskleidė, kad šiais laikais gyvenimo aprašymas nėra darbdavių sprendimą nulemiantis veiksnys. Daug svarbiau jiems yra žmogiškumas.
Ir niekada nenusiminkite jei darbo pokalbis praėjo ne taip, kaip tikėjotės. Pasidžiaukite tuo, kad iš jo galite pasisemti patirties ir tobulėti, o tai veda link sėkmės.
Gerda Jackutė yra Mykolo Romerio universiteto komunikacijos ir kūrybinių industrijų specialybės ketvirto kurso studentė. Tyrimas buvo vykdomas 2016 m. lapkričio mėnesį. Apklausta 20 skirtingų darboviečių vadovų iš viešojo saugumo, statybos, informacinių technologijų, finansų, pardavimų, komunikacijos, reklamos, švietimo ir laisvalaikio srities. Respondentų amžius nuo 24 iki 50 metų.
