Vien į valstybės biudžetą prikapsėjo 6,047 milijardo eurų, arba maždaug 102 mln. eurų daugiau, nei buvo laukiama.
Kas tai lėmė? Pirmiausia, akivaizdu, kad ekonomika jau atsigavo po pastarosios finansų krizės ir praradimų Rusijos rinkoje. Antai pelno mokesčio įplaukos sudarė 628 mln. eurų, arba 8,3 proc. daugiau, nei buvo numatyta plane. Ką jau kalbėti apie 2015-uosius, kai pelno mokesčio valstybė surinko mažiau nei 574 mln. eurų.
Išaugo ir gyventojų pajamų mokesčių į valstybės bei savivaldybių biudžetus sumos – iki 1,548 mlrd. eurų. Planuojant biudžetą jų tikėtasi 71 mln. eurų mažiau. Tačiau nėra ko stebėtis, kad planai viršyti, nes atlyginimai praėjusiais metais irgi pakilo nemenkai.
Atrodo, vaisius pamažu brandina ir nuolat deklaruojama kova su šešėline ekonomika bei pastangos sumažinti jos įtaką. Juk nelegaliam verslui labiausiai rūpi akcizinės prekės. O akcizo mokesčių pernai surinkta 1,202 mlrd. eurų – beveik 30 mln. eurų, arba 2,5 proc., daugiau, nei planuota.
Tradicinė nesėkmė ištiko tik dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kuris yra pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis. Jo surinkta 2,99 mlrd. eurų, nors tikėtasi 60 mln. daugiau. Galima guostis, kad bent nuo 2015-ųjų pajamos iš PVM padidėjo 135 mln. eurų. Tačiau bent vienais metais jo surinkimą prognozuoti nors kiek tiksliau, atrodo, skaičiuotojams – neįkandama užduotis.
Bet kuriuo atveju perviršis – solidus. Svarbiausia, kad neplanuotos, tačiau gautos pajamos nebus pravalgytos – jas teks skirti valstybės biudžeto deficitui mažinti, kaip numatyta Fiskalinės drausmės įstatyme.
Tiek pat mažiau reikės skolintis, kad būtų užkamšytos skylės.
Taigi ankstesnės Vyriausybės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) palikimas naujajai valdžiai nėra prastas, kad ir kaip kai kurie politikai stengėsi sumenkinti tą indėlį, netgi bandyti susidoroti su inspekcijos vadovu D.Bradausku.
Vis dėlto dar svarbiau, kas laukia valstybės finansų ateityje. Bent jau šiais metais. Pažvelgus į palaimintą biudžetą tiesiog norisi džiūgauti – kone visų mokesčių įplaukos turėtų būti dar didesnės nei pernykštės.
Tik ar tas optimizmas pagrįstas? Antai PVM surinkimo planas – 3,283 mlrd. eurų. Kartelė vėl keliama aukštyn. Bet ar prognozuotojai vėl neužlips ant seno grėblio?
Matyt, neturėtų būti didesnių bėdų dėl gyventojų pajamų ar pelno mokesčių – rimtesnėmis krizėmis dar nedvelkia, atlyginimai toliau didėja.
Užtat ties akcizų eilute galima parašyti riebų klaustuką. Šio mokesčio tikimasi surinkti 1,34 mlrd. eurų.
Lyg ir logiškas planas, turint galvoje, kad nuo kovo padidės akcizai rūkalams ir visiems alkoholiniams gėrimams, ypač alui. Tačiau būtent tai ir turėtų kelti daugiausia nerimo. Kaip rodo patirtis, pakėlus mokesčius pajamos į biudžetą ne tik nepadidėja proporcingai, o gali net ir sumažėti.
Dar blogiau yra tai, kad vienu mostu smarkiai didinant akcizinių prekių apmokestinimą atkunta nelegalus verslas, ypač rūkalų ir stipraus alkoholio kontrabandininkai, o mūsų vartotojai tokiems produktams dar pakantūs. Tad staigūs naujosios valdžios judesiai šiame fronte gali suardyti nuoseklias pastangas mažinti šešėlio įtaką šalies ekonomikai. Tai gali būti gerokai pavojingiau, nei į iždą negauta viena ar kita dešimtis milijonų eurų.
Kita vertus, galima spėti, kad tokie sprendimai turės ir ilgalaikių pasekmių, nes bent jau alkoholio pramonės atstovai greičiausiai persvarstys savo investicijų planus, o kai kurių, susijusių su plėtra Lietuvoje, atsisakys. O tai jau reiškia prarastas dabartines darbo vietas, mažesnes įplaukas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Apskritai „valstiečių“ laukia dar ne viena kliūtis, susijusi su mokesčiais. Kad ir spardydamiesi, jie pratęsė PVM lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai galiojimą iki metų vidurio. Regis, dabar pats laikas pasirengti metui, kai jos bus atsisakyta. Bet pastarojoje sesijoje apie tai nebebuvo užsiminta.
Tradiciškai vėl viskas bus nukelta iki paskutinės minutės?
Bet juk tuomet nestigs ir kitokių darbų.
Maždaug trys milijonai eurų bus prarasta ir pratęsus iki šių metų galiojusią lengvatą dirbantiems pagal autorines sutartis ir toliau skaičiuojant įmokas „Sodrai“ nuo pusės, o ne visų pajamų. Netektis menka, bet meno kūrėjus – svarbi paspirtis.
Stebina tik „valstiečių“ aiškinimai, kad tokios pataisos buvo ankstesnės valdžios palikimas – kai eini į valdžią ir nežinai, ką paveldi, tai jau panašu į neišmanymą.
Beje, pokyčiai, susiję su autorinių sutarčių turėtojų įmokomis „Sodrai“, buvo ankstesnės kadencijos Seimo palaiminto naujojo socialinio modelio dalis. Paties modelio ir su juo susijusio Darbo kodekso įsigaliojimą dabartinė valdžia atidėjo pusmečiui. Tik kodėl to nebuvo padaryta su pastaruoju teisės aktu?
Visa laimė, kad kol kas ekonomikos padėtis nėra grėsminga. Todėl politikos naujokams praverstų ataušinti galvas, įsigilinti į mokesčių ir kitus klausimus, o tik po to imtis rimtesnių sprendimų.
