Rusijos ekonomika stojasi ant kojų
Rusijos ekonomika pamažu lipa iš duobės. Nors paskutiniais praėjusių metų mėnesiais vis dar buvo fiksuojamas nežymus Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas, kiti rodikliai jau fiksavo teigiamas tendencijas – pamažu augo realus atlyginimas, statybų, importo apimtys.
Rusijos ekonomika recesijoje išbuvo dvejus metus, tačiau šiemet jau turėtų ryškiau matytis stojimosi ant kojų ženklai. Tikimasi bent 1 proc. augsiančio BVP, importas taip pat turėtų augti keliais procentais. Pagrindinė prielaida, leidžianti tikėtis, kad Rusijos ekonomika atsistatys – auganti naftos kaina.
Optimizmo prideda ir pozityviai Rusijos atžvilgiu nusiteikusi naujoji JAV administracija. Galimas sankcijų panaikinimas teigiamai paveiktų tarptautinių investicijų į Rusiją srautus, kurie pastaruosius dvejus metus buvo visiškai išdžiūvę.
Norinčiųjų grįžti į Rusiją – vis mažiau
Nepaisant Rusijos ekonomikos nuosmukio ir įvesto embargo maisto produktams, Rusija išliko svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė, į kurią net ir šiandien išvežame maždaug 14 proc. visų eksportuojamų prekių.
Vos ūgtelėjęs Rusijos importas praėjusios vasaros pabaigoje iškart atsiliepė ir Lietuvos eksportui. Iš Lietuvos į Rusiją iškart plūstelėjo daugiausiai reeksportuojamų prekių, tokių kaip įvairūs medikamentai, techninė įranga, naudotos transporto priemonės.
Tačiau norinčiųjų sugrįžti į Rusijos rinką lieka vis mažiau. „Danske Bank“ užsakymu atlikta verslo vadovų apklausa atskleidė, kad Rusiją kaip pagrindinę eksporto rinką mato vos 4 proc. Lietuvos įmonių. Daug didesnės galimybės matomos euro zonos, Skandinavijos, Vidurio Europos šalyse.
Apklausoje išryškėjo ir dar viena įdomi tendencija. Į Rusijos rinką viltingiausiai žiūri mažos įmonės ir tos, kurios neturi planų artimiausiu metu investuoti į plėtrą. Tai tik patvirtina nuomonę, kad dėl Rusijos rinkos netekties labiausiai išgyveno neefektyvios ir naujų iššūkių bijančios įmonės.
Žemos maržos verčia pasitempti
Belieka džiaugtis, kad prie smukusios Rusijos ekonomikos ir embargo maisto produktams Lietuvos įmonės prisitaikė stebėtinai sėkmingai. Neturėjome nė vieno didesnio bankroto, dauguma Lietuvos pienininkų sėkmingai nukreipė produkcijos srautus į kitas rinkas. Transporto įmonės taip pat muša naujus veiklos rekordus.
Tačiau šios įmonės gali paliudyti – sėkmingą plėtrą Vakarų ir Šiaurės Europos rinkose galima pasiekti tik ryžtingai investuojant į našumo didinimą, procesų efektyvumą. Nes konkurencija šiose rinkose yra gerokai aštresnė, joje daugiau žaidėjų, kurie yra gerokai našesni ir efektyvesni nei veikiantys Rusijos ar kitų NVS valstybių rinkose.
Ne paslaptis, kad Rusijos rinkoje nemaža dalis Lietuvos verslininkų buvo įsitvirtinę ne tik dėl to, kad išmanė vietinę kalbą ir kultūrinius ypatumus, bet ir žinojo kam ir kada paduoti kyšį. Dėl to ir buvo džiaugiamasi aukštesnėmis maržomis. Tačiau aukštos maržos anaiptol nėra konkurencingos rinkos ženklas. Priešingai, konkurencingoje rinkoje maržos visada bus žemos. Tačiau aukštos maržos užliūliuoja ir neverčia didinti našumo. Todėl Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo Rusijos rinkos ne tik kelia geopolitinių pavojų, bet ir gali stabdyti ekonominį progresą.
Todėl tą verslą, kuris jau spėjo nusisukti nuo Rusijos rinkos, norėtųsi paraginti atgal nesigręžioti net ir Rusijos ekonomikai pradėjus stotis ant kojų. O to dar nepadariusius norėtųsi paskatinti labai rimtai apie tai pagalvoti. Nes pačiam verslui ilguoju laikotarpiu daugiau naudos duotų prisitaikymas prie konkurencingos rinkos sąlygų, o ne mokėjimas veikti korumpuotoje ir neefektyvioje Rusijos rinkoje.
Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
