Inovacijų švieslentės indikatorių skaičius buvo padidintas iki 27; indekse atsirado penki nauji rodikliai, o trys indikatoriai buvo išbraukti. Pakoreguotos buvo ir kai kurių likusių rodiklių skaičiavimo taisyklės.
Tiesioginis tokios korekcijos rezultatas yra tai, kad šių metų rezultatų negalima lyginti su 2016 m. tyrimo rezultatais.
Vietoj to, Europos Komisija įvertino kiekvienos ES valstybės inovacijų ekosistemos būklę ir pokyčius lyginant su 2010 m., tačiau taikant atnaujintą metodologiją. Be to, siekiant parodyti ES valstybių narių inovacijų ekosistemų silpnybes bei stiprybes, kiekvieno iš 27 Inovacijų Švieslentės rodiklio reikšmė buvo lyginama su atitinkamu ES vidurkiu.
Lietuvai – geros žinios
2017 m. Europos Inovacijų Švieslentės rezultatai Lietuvai atnešė gerų naujienų.
Europos Komisijos atlikta analizė rodo, kad 2010–2016 m. Lietuvos inovacijų ekosistema patobulėjo labiausiai iš visų ES valstybių narių.
Suminis inovacijų indeksas, kuris atspindi bendrąją valstybės inovacijų sistemos būklę, Lietuvoje 2016 m., palyginti su 2010-aisiais, pakilo net 21 proc. – daugiau nei bet kurioje kitoje ES valstybėje.
Tokio šuolio rezultatas yra tai, kad šių metų Europos Inovacijų Švieslentėje Lietuva užima 16-tą vietą tarp visų ES valstybių.
Bendrai paėmus, 2010–2016 m. ES Suminio Inovacijų indekso reikšmė ūgtelėjo 2 proc.; penkiolikoje valstybių indekso reikšmė kilo (t.y. inovacijų ekosistema stiprėjo), tuo tarpu trylikoje valstybių yra užfiksuotas indekso mažėjimas, t.y. ten inovacijų sistemos būklė blogėjo.
Suminio Inovacijų indekso reikšmė blogėjo ir Estijoje (-3,6 proc. 2016 m., lyginant su 2010 m.), savo ruožtu Latvijoje indekso reikšmė 2010–2016 m. pakilo 8,5 proc.
Inovacijų Švieslentės tyrime Lietuva pasivijo Estiją, kuriai šiame tyrime atiteko 15-ta vieta, tuo tarpu Latvija reikšmingai atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių ir tyrime užima tik 24 vietą.
Šuolį pakurstė investicijos
Inovacijų Švieslentės rodiklių kontekste esminės įtakos Lietuvos šuoliui turėjo aštuoni indikatoriai. Iš visų rodiklių, kur yra fiksuojamas rezultatų gerėjimas, šiems aštuoniems rodikliams tenka 75 proc. prieaugio.
Tai verslo išlaidos inovacijų diegimui, rizikos kapitalo fondų išlaidos, įmonių tarpusavio bendradarbiavimas kuriant inovacijas.
Taip pat tai ir mokslinių publikacijų bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais skaičius, ir jaunimo, įgijusio aukštesniojo arba aukštojo mokslo diplomą, dalis.
Vertinama ir verslo prieiga prie plačiajuosčio interneto, ir skaičius įmonių, į rinką įvedusių prekių arba procesų inovacijas. Galų gale – įmonių gebėjimas kurti inovacijas iš savo vidinių resursų.
Labiausiai į priekį Lietuvos rezultatą ištempė verslo išlaidų inovacijų diegimui (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros - MTEP) rodiklis. Jam tenka net penktadalis viso pagerėjimo.
Taigi esminės įtakos sparčiam Lietuvos progresui Inovacijų švieslentėje turėjo ES investicijų priemonės – vis didesnis ES lėšų nukreipimas į inovacijų plėtrą ir konkurencingumo didinimą.
Jeigu 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. ES investicijų lėšos buvo daugiausiai nukreiptos į gamybos ir infrastruktūros plėtrą, 2014–2020 m. ES investicijų Lietuvoje prioritetas yra inovacijų ir konkurencingumo skatinimas.
Iš minėtų aštuonių indikatorių, kurių reikšmės 2010–2016 m. labiausiai augo, bent penkių indikatorių progresą galima priskirti ES investicijų poveikiui (pvz., verslo išlaidos inovacijų diegimui; rizikos kapitalo išlaidos; klasterizacicija; įmonių, į rinką įvedusių inovacijas, skaičius; įmonių gebėjimas kurti inovacijas iš vidinių resursų).
Antra, daugelio iš šių rodiklių rezultato augimui įtakos turėjo ir tikslinės ES priemonės, nukreiptos į MTEP ir inovacijų rezultatų deklaravimą (pvz. priemonė „Inoskaita“), bei pagerėjusi deklaravimo kultūra versle – tame tarpe ir dėl to, kad teikiant paraiškas dėl ES investicijų lėšų, daugelyje atvejų reikia pateikti teisingai užpildytas MTEP deklaracijas.
Trečia, didelės įtakos Lietuvos šuoliui Inovacijų Švieslentėje turėjo ir struktūrinės Lietuvos stiprybės, t.y. jaunimo išsimokslinimo lygis bei interneto greitis ir skvarba.
Ribojo progresą
Iš 27 Inovacijų Švieslentės tyrime naudojamų indikatorių pablogėjo tik penkių indikatorių rezultatas – viešojo sektoriaus MTEP veiklos kofinansavimas iš verslo; darbuotojų samdymas sparčiai augančiose įmonėse; naujų arba reikšmingai patobulintų produktų pardavimai; labiausiai cituojamos mokslinės publikacijos; bei bendrų verslo ir mokslo publikacijų skaičius.
Iš minėtų penkių indikatorių labiausiai Lietuvos progresą žemyn nutempė du paskutiniai, t.y. su mokslinėmis publikacijomis susiję indikatoriai – jiems teko 73 proc. nuo visų indikatorių nuosmukio. Savo ruožtu, nors viešojo sektoriaus MTEP kofinansavimo iš verslo rodiklio reikšmė ir mažėjo, tačiau bendrai paėmus, šio rodiklio rezultatas yra ketvirtoje vietoje tarp visų 27 inovacijų indekso rodiklių, tad tai neturėjo beveik jokios įtakos bendram Lietuvos rezultatui.
Keitėsi tyrimo metodologija
Naujų rodiklių kontekste Lietuvai yra itin naudingas dviejų – plačiajuosčio interneto skvarbos bei viešojo sektoriaus MTEP kofinansavimo iš verslo – įvedimas.
Šių indikatorių reikšmės Lietuvoje atitinkamai 233 ir 174 proc. viršija ES vidurkį. Tačiau likusių trijų rodiklių reikšmės Lietuvoje gana reikšmingai atsilieka nuo ES vidurkio, pavyzdžiui, mokymosi visą gyvenimą bei verslo suteikiamų IT mokymų savo personalui indikatoriams pagal savo vertes tenka tik 17 ir 21 vietos tarp 27 Lietuvos rodiklių reikšmių (šių indikatorių reikšmės siekia atitinkamai tik 50 ir 35 proc. nuo ES vidurkio).
Bendrai paėmus, naujų penkių įvestų rodiklių indeksas Lietuvoje siekia 113 proc. nuo ES vidurkio, t.y. šiek tiek (tik 13 proc.) viršija ES vidurkį. Tad iš esmės, naujų rodiklių įvedimas truputį stumtelėjo Lietuva aukštyn Inovacijų Švieslentės tyrime, tačiau iš principo itin didelės įtakos bendriems rezultatams nauji rodikliai neturėjo.
Apie tai, kas gera, ir kas – bloga
Inovacijų Švieslentės kontekste Lietuvos inovacijų sistema geriausiai vertinama pagal verslo išlaidas inovacijų diegimui; jaunimo išsilavinimo rodiklius; plačiajuosčio interneto skvarbą; viešojo sektoriaus MTEP veiklos kofinansavimą iš verslo; bei įmonių tarpusavio bendradarbiavimą kuriant inovacijas rodiklius.
aip jau buvo minėta aukščiau, keli iš jų yra stipriai susiję su struktūrinėmis Lietuvos stiprybėmis (jaunimo išsilavinimas bei interneto skvarba), o likusiems indikatoriams didelės įtakos turi 2014–2020 m. ES investicijų nukreipimas į inovacijų skatinimą bei konkurencingumo didinimą.
Tuo tarpu penkių blogiausią rezultatą turinčių EIS rodiklių pavadinimai puikiai atspindi struktūrines Lietuvos problemas ir grėsmes. Tarp šių rodiklių ypač išsiskiria tokie rodikliai kaip MTEP išlaidos versle bei žiniomis grįstų paslaugų eksportas.
Nepaisant bendro Lietuvos šuolio Inovacijų Švieslentės tyrime, mes vis dar išliekame ES rikiuotės uodegoje pagal tokius svarbius inovacijų rodiklius kaip aukštos pridėtinės vertės eksportas (prekių ir paslaugų) bei MTEP išlaidas versle.
Pavyzdžiui, Lietuvoje verslo išlaidos MTEP siekia tik 0,28 proc. BVP, o ES šalių kontekste pagal šį rodiklį Lietuvai tenka tik 25 vieta – nuo ES pirmaujančių Suomijos ir Švedijos pagal verslo investicijų į MTEP dalį nuo BVP Lietuva atsilieka net 7 kartus.
Aukštos pridėtinės vertės paslaugoms tenka tik 21 proc. nuo viso Lietuvos paslaugų eksporto – pagal šį rodiklį užimame priešpaskutinę vietą visoje ES.
Pagal vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto dalį visoje eksporto struktūroje (34 proc.) Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES, dvigubai atsilikdama nuo Vokietijos (67 proc.).
Žemos pridėtinės vertės segmentų dominavimas Lietuvos eksporto struktūroje bei sparčiai kylančios darbo sąnaudos (2010–2016 m. atlyginimai pramonėje padidėjo 37 proc.) jau artimiausiu metu gali pakenkti Lietuvos eksporto plėtrai, o pirmus eksporto pavojaus signalus matome jau dabar – pernai lietuviškos kilmės prekių (be naftos) eksportas į ES rinką išaugo tik 1,5 proc., o eksportas į tokias valstybes kaip Vokietija, Nyderlandai, Belgija netgi mažėjo.
Europos Inovacijų Švieslentė (EIS) – kasmetinis Europos Komisijos atliekamas tyrimas, matuojantis ES valstybių narių inovacijų ekosistemos būklę ir progresą pagal įvairius parametrus bei indikatorius. Šis Europos Komisijos tyrimas, kuris yra reguliariai atliekamas nuo pat 2001 m., taip pat leidžia identifikuoti šalies inovacijų ekosistemos stipriąsias bei silpnąsias puses.
