Rusijoje didelę paklausą turi „laikų“ pardavimo automatai savo populiarumui pakelti socialiniame tinkle „Instagram“. Jų galima aptikti daugelyje prekybos centrų Maskvoje. Jie turi didelį pasisekimą ir dygsta kaip grybai po lietaus. Bet kam jie yra naudojami? Pavyzdžiui, už ekvivalentišką 850 frankų (783 Eur) sumą galima nusipirkti 150 tūkst. fiktyvių „followers“ (pasekėjų, garbintojų), kurie automatiškai „palaikins“ (čia: paspaus „Patinka“) kiekvieną jūsų publikaciją. Panašių technologijų skverbimosi laukiama ir socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“ ir kituose, teigia straipsnio autorius.
„Ką slepia šis meilės poreikis, šis perdėtas asmens investavimas į skaitmeninę erdvę? – klausia O.Perrinas. – O būtent tai, kad mūsų laikais, norint būti mylimam, nereikėtų atsisakyti nieko. Bet vis dėlto yra siaubinga, kada, tikintis iliuzinės šlovės, pasiryžtama pirkti netikrų draugų, pasitelkiant į pagalbą tą technologijų industriją, fabrikuojančią pagarbą ir artimą draugystę taip, kaip mes štampuojame jogurto indelius. Tendencija trokšti sulaukti pripažinimo internete, kad ir netikro, iš esmės yra tik paskutinis visuomenės raidos etapas, kai į centrą pastatomas individas, kuriam ši visuomenė ne visada yra palanki. Jei dabar mūsų visuomenė jau yra antropoceninė, tai ateityje reikia tikėtis, kad ji taps „narcizoceninė“. (Terminą „Antropocenas“ (angl. Anthropocene), reiškiantį geologinę epochą, kurioje žmogaus veikla yra pasiekusi tokį lygį, kad ji daro esminę įtaką Žemės ekosistemai, pirmasis pavartojo amerikiečių ekologas Eugene F. Stoermeris. – Red.).
Šiandien, jeigu turi reikiamų lėšų, internete gali įsigyti viską arba beveik viską. Aišku, ir „laikų“. Rusijoje forumas „SMOServices“, skirtas „socialinei žiniasklaidai optimizuoti“, pavyzdžiui, leidžia rodyti vaizdo klipą pagrindiniame „YouTube“ puslapyje dvi minutes už nedidelę sumą, maždaug 620 Šveicarijos frankų (571 Eur) ir gauti šimtą komentarų iš robotų apie tą vaizdo klipą mažiau nei už 3 frankus (2,76 Eur), teigia žurnalistas.
„Kaip rodo „NiemanLab“ tyrimas, už sumą, šiek tiek didesnę nei 55 tūkst. JAV dolerių, galima visiškai diskredituoti vieną ar kitą žurnalistą. „Fake news“ (angl. pramanytų naujienų. – Red.) ir piktavališkų gandų laikais, kai jų tikrumą tikrina „fact-checkers“ (angl. faktų tikrintojai), kurie yra patyrę laikraščių bendradarbiai, tokia įvykių raida kelia susirūpinimą“, – baigia savo straipsnį O.Perrinas Šveicarijos laikraštyje „Le Temps“.
Parengė Leonas Grybauskas
