Europiečių lygybė bejėgė prieš galingų tarptautinių bendrovių pelną

Europos Komisijos (EK) pirmininkas J.C.Junckeris, skaitydamas metinį pranešimą Europarlamente, be kita ko, pripažino, kad europiečiams tiekiami dvejopos kokybės maisto produktai – geresni Vakarų Europai ir prastesni Rytų bei Vidurio Europos šalių gyventojams.

 Antradienį paskelbus 33 maisto produktų tyrimo duomenis paaiškėjo, kad net 23 iš jų sudėtis Lietuvoje kitokia nei Vokietijoje.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Antradienį paskelbus 33 maisto produktų tyrimo duomenis paaiškėjo, kad net 23 iš jų sudėtis Lietuvoje kitokia nei Vokietijoje.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2017-09-20 07:44, atnaujinta 2017-09-20 11:43

Tai jau kelia raibulius ir Lietuvoje. Antradienį paskelbus 33 maisto produktų tyrimo duomenis paaiškėjo, kad net 23 iš jų sudėtis Lietuvoje kitokia nei Vokietijoje.

Žemės ūkio ministras B.Markauskas pavadino tokią situaciją neskania ir žadėjo su kitomis diskriminaciją patiriančiomis valstybėmis, padedant EK, siekti, kad maisto produktai visoje ES būtų vienodos kokybės.

Gamintojai teisinasi, kad jie netaiko dvejopų standartų – tik atsižvelgia į vietos vartotojų skonį.

Tiesa, nesuprantama, kodėl lietuviams turėtų labiau patikti visokie pakaitalai ir saldikliai, o ne natūralūs produktai.

Beje, visuomenės nuomonės apklausa jau anksčiau parodė, kad 8 iš 10 lietuvių įsitikinę, jog tarptautinės bendrovės į Lietuvą atgabena prastesnius gaminius nei vakarų europiečiams.

Dabar tai tapo patvirtintu faktu, kurį pripažįsta ir EK.

J.C.Junckeris aiškiai pasisakė už visų europiečių lygybę ir maisto kokybės prasme, bet vien žodžių, kai kalbama apie galingų tarptautinių bendrovių pelną, nepakaks.

Pakeisti padėtį gali tik teisiniai sprendimai, o EK pirmininko raginimai pačių valstybių institucijoms kovoti su dvejopais maisto kokybės standartais jau sukėlė abejonių, ar Briuselis nemėgins permesti atsakomybės Bendrijos narėms. Juk gali būti tiesiog visoje ES uždrausta gaminti skirtingos sudėties to paties prekės ženklo produktus.

Žinoma, ši problema J.C.Junckeriui vargu ar yra pati svarbiausia. Daugiausia dėmesio jis skyrė tolesnei ES integracijai.

Vadinasi, ES gilesnę integraciją remianti šios šalies politika nesikeis, juo labiau kad ir A.Merkel konkurentas, buvęs Europos Parlamento vadovas M.Schulzas taip pat tvirtai palaiko Bendrijos stiprinimą.

Neabejotino ES šalininko E.Macrono bei jo sukurtos partijos pergalė Prancūzijos prezidento ir parlamento rinkimuose sudavė itin stiprų smūgį Vakarų Europos euroskeptikams, o Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos, nepaisant niūrių prognozių, netapo jos žlugimo pradžia.

Kita vertus, atlėgus vakariečių euroskepticizmo bangai grėsmę Bendrijos vienybei pradėjo kelti su Briuseliu vis aštriau konfliktuojanti Lenkijos ir Vengrijos valdžia.

Bet buvo justi, kad J.C.Junckeris ir čia linkęs ieškoti kompromisų.

Vis dėlto įsidėmėtina, kad EK pirmininkas, pažadėjęs skirti išskirtinį dėmesį savo valstybių atkūrimo šimtmečius kitąmet minėsiančioms Baltijos šalims ir Rumunijai, neužsiminė apie tokį pat Lenkijos jubiliejų.

Be abejo, tai nėra neformaliu elgesiu garsėjančio J.C.Junckerio užmaršumas. Bet tiesioginė kritika šiai šaliai jo pranešime nenuskambėjo.

Tik kalbėdamas apie vertybes jis pabrėžė kertinį teisinės ES valstybės principą, taip siųsdamas Varšuvai signalą, kad Briuselis nepatenkintas jos teismų reformomis ir demokratinių laisvių suvaržymais.

Lietuvai svarbu, kad J.C.Junckeris jau nekalbėjo apie kelių greičių Europą, bet laviravo tarp Lenkijos, Vengrijos ir šias šalis aštriai kritikuojančio naujojo Prancūzijos prezidento.

E.Macronas, remdamasis tvirtais saitais su A.Merkel, linkęs stumti ES kuo gilesnės integracijos link, nepaisydamas Višegrado šalių, ypač Lenkijos ir Vengrijos, pasipriešinimo.

Prancūzijos lyderis iš esmės arogantiškai paskelbė, kad turtingoji Vakarų Europa gali eiti savu keliu, ignoruodama Vidurio Europą.

Tai keltų turbūt net dar didesnį pavojų ES vienybei nei euroskeptinės nuotaikos Vakarų Europoje. Bet J.C.Junckeris jau atmeta idėją kurti bendrą tik euro zonos šalių parlamentą ir atskirą biudžetą.

Lietuva skelbia, kad tokiu atveju būtų pasirengusi drauge su Vakarų Europa žengti gilesnės ES integracijos keliu.

Ekonominiu požiūriu tai turbūt būtų teisingas pasirinkimas.

Bet kas liktų iš Bendrijos vienybės, jeigu Baltijos šalių kaimynės būtų paliktos šalikelėje?

Čia J.C.Junckeris pasiūlė kompromisą – ne atskirą euro zonos šalių parlamentą, biudžetą, o visai ES bendrą finansų ministrą.

Bendra finansų politika ES praverstų jau vien siekiant išvengti tokių krizių, kokią sukėlė Graikijos skolos.

Tačiau yra ir kitas lazdos galas – finansų ministro pareigybė gali būti naudojama ir spausti naująsias ES nares, kad jos, pavyzdžiui, suvienodintų su Vakarų Europa savo mokesčius.

Tai gali būti pavojinga ir Baltijos šalims, nes dabar vienas svarbiausių Rytų ir Vidurio Europos pranašumų – mažesni mokesčiai.

Prancūzija jau reikalauja, kad komandiruotiems skurdesnių ES narių piliečiams būtų mokama tiek pat, kiek ir prancūzams. Atrodytų, kilnus noras, bet tuomet verslui gali neapsimokėti komandiruoti užsieniečius.

Šiuo klausimu J.C.Junckeris irgi pasiūlė ieškoti kompromiso.

Regis, Briuselis suvokia, kad visa ES – bendras laivas ir būtų labai pavojinga jį vairuoti skirtingomis kryptimis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.