Ieško MMA skaičiuoklės

Vyriausybė, verslo ir profesinių sąjungų atstovai spalio mėnesį ketina pasirašyti nacionalinį susitarimą remti reformas ir stiprinti socialinį dialogą. Ko siekiama dar vienu nacionaliniu susitarimu?

LPK prezidentas  R.Dargis: „Įmonėms daug pavojingesnis darbuotojų stygius nei keliama minimali mėnesio alga.“<br>V.Ščiavinsko nuotr.
LPK prezidentas R.Dargis: „Įmonėms daug pavojingesnis darbuotojų stygius nei keliama minimali mėnesio alga.“<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius, LR korespondentas

Sep 26, 2017, 8:48 AM

– Kodėl Trišalės tarybos nariams prireikė nacionalinio susitarimo? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio.

– Tai bus trišalis, bet ne Trišalės tarybos narių susitarimas, nors jį ketina pasirašyti šios patariamosios institucijos veikloje dalyvaujančios organizacijos ir Vyriausybė.

Neseniai pas premjerą aptarti susitarimo susirinko jo patarėjai, verslo ir darbdavių organizacijų vadovai, profesinių sąjungų atstovai.

Nacionaliniu susitarimu siekiama penkių svarbiausių tikslų: optimizuoti viešąjį administravimą ir mažinti biurokratizmą, stiprinti socialinį dialogą, skatinti technologinę pažangą, gerinti švietimo kokybę ir didinti šalies konkurencingumą.

– Bet, atrodytų, tai pirmiausia valdžios uždaviniai. Gal aiškios daugumos Seime neturinčiai Vyriausybei prireikė verslo ir profesinių sąjungų pritarimo kaip įrankio spausti politinius oponentus?

– Šį susitarimą inicijuoja premjeras. Natūralu, kad jam reikia kuo platesnės paramos reformoms. Svarstome, kaip bendromis pastangomis galime stiprinti socialinį dialogą.

Kalbėjomės ir apie minimalią mėnesio algą (MMA). Dėl konkrečių dydžių turi susitarti Trišalė taryba, jau numatyta, kad nuo kitų metų pradžios ji bus pakelta iki 400 eurų, o nacionaliniu susitarimu reikia įtvirtinti principus, nustatančius, kaip MMA didės ilguoju laikotarpiu.

Svarstoma, kad MMA galėtų būti siejama su vidutiniu atlyginimu ir siektų maždaug 45–50 proc. jo dydžio. Augtų šalyje vidutinis uždarbis, kiltų ir MMA. Tai yra įprasta praktika Vakarų Europoje.

– Bet profesinių sąjungų atstovai kalba apie 50–60 proc. vidutinės algos siekiančią MMA. Kaip sutarsite, jei darbdavių ir darbuotojų nuomonės skiriasi visais klausimais?

– Nustatyti 45–50 proc. vidutinio atlyginimo MMA lygį per pasitarimą Vyriausybėje pasiūlė ne darbdaviai, o premjero patarėjai. Iki 400 eurų kilstelėta MMA ir sudarytų maždaug 49 proc. vidutinio uždarbio.

Profesinės sąjungos apie aukštesnio lygio MMA kalbėjo Trišalės tarybos posėdyje.

Tokia jų pozicija, bet visada galima sutarti dėl kompromiso.

Manau, kad ekonomikai sveikiausia būtų MMA susieti su puse vidutinio atlyginimo, nes aukštesnis procentas keltų pavojų, jog bus iškreipta atlyginimų sistema, mažės paskatos darbuotojams tobulėti, siekti karjeros. Tai patvirtina ir ES šalių praktika.

– Trišalė taryba gerokai vargo, kol sutarė MMA didinti iki 400 eurų, nes tam priešinosi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, skundęsi, kad jie bankrutuos.

Galbūt verta pagalvoti apie MMA diferencijavimą pagal regionus ar veiklos rūšis?

– Iš tiesų mūsų pramonei nėra jokia našta, jei MMA didėja 20 eurų. Šiuolaikiškos įmonės investuoja ir į įrenginius, ir į žmonių kvalifikaciją. Joms daug pavojingesnis darbuotojų stygius nei keliama MMA.

Pramonininkai supranta, kad reikia mokėti didesnes algas ir pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, nes antraip neįmanoma plėtra.

Pavyzdžiui, Šiauliuose, Klaipėdoje yra modernių įmonių, kurios moka žmonėms 1000–1100 eurų atlyginimus. Ir tai nėra didelė išimtis.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai pramonininkų pritaria MMA didinimui iki 400 eurų.

Žinoma, kitokia smulkiojo verslo situacija, ypač dirbančio ne didžiuosiuose miestuose, o regionuose. Šie verslininkai iš tiesų visada prieštarauja MMA didinimui.

Gal ir būtų galima MMA diferencijuoti pagal veiklos rūšis, regionus, bet čia reikia išsamios analizės, o sprendimai turi būti labai apgalvoti.

Kita vertus, visi esame suinteresuoti, kad Lietuvos žmonės uždirbtų daugiau ir neišsivažinėtų ten, kur aukštesnės algos.

– Gal pirmiausia verslininkai ir turėtų kelti algas, nė nelaukdami, kol bus padidintas MMA?

– Nepamirškime, kad įmonių konkurencingumą lemia darbo našumas, o jis Lietuvoje auga lėtai. Ir čia ne viskas priklauso nuo verslo. Labai svarbu švietimas, profesinis rengimas. Valstybė šiai sričiai išleidžia daug pinigų, o norimo rezultato nesulaukiame.

Aišku, ir įmonės turi investuoti į darbo našumą didinančias modernias technologijas. Jei to nedarys, jų lauks liūdna ateitis, nes Lietuvos ekonomika konkuruoja globaliu mastu. Niekas nepirks mūsų produkcijos, jei kokybė bus prastesnė ar kaina aukštesnė. Reikia spėti į pramoninės revoliucijos traukinį. Dauguma įmonių tai supranta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.