Pagrindiniai veiksniai, nulėmę akcijų kainų augimą, buvo gerėjančios ekonomikos augimo perspektyvos, rekordiškai žemos palūkanų normos bei augantys įmonių pelnai. Šiais metais ekonomikos augimo perspektyvos nuolat buvo peržiūrimos į didesnę pusę. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo spalio apžvalga, pasaulio ekonomika 2017 m. turėtų paaugti 3,6 proc., kuomet augimas 2016 m. siekė tik 3,2 proc. Ypač džiugina daug geresni besivystančių rinkų rezultatai bei sparčiai augantis euro zonos regionas.
Žvelgiant į 2018 m. bei paskutinius paskelbtus pramonės bei paslaugų sektoriaus ekonominio aktyvumo rodiklius, rinkose turėtų išsilaikyti geros nuotaikos. 2018 m. tikimasi dar spartesnio pasaulio ekonomikos augimo +3,7 proc., lyginant su 2017 m. Vienintelis šiuo metu keliantis nerimą klausimas – ar politiniai įvykiai nesutrukdys išsipildyti optimistinėms prognozėms? Ir tų politinių įvykių, atrodo, tikrai pakanka: neprognozuojama Šiaurės Korėja, neaiški Europos ateitis dėl Brexit ir radikalių partijų svorio didėjimo Ispanijos regionuose, ginčai JAV prekybos politikos srityje.
Tenka pripažinti, kad prie šio ekonomikos augimo ciklo smarkiai prisidėjo centrinių bankų vykdoma politika. Rekordiškai žemos palūkanos paskatino aktyvumo augimą, tačiau taip pat sukėlė ir finansinio turto kainas. Šiuo metu JAV jau baigė obligacijų supirkimą antrinėje rinkoje ir pradės nedideliais kiekiais mažinti turimą portfelį. Taip pat palaipsniui didinamos bazinės dolerio palūkanos (+0,25 proc. per pusmetį), kurios šiuo metu siekia 1,25 proc.
Tuo tarpu Europos centrinis bankas toliau taiko neigiamas palūkanas už perviršinius rezervus centriniame banke (-0,4 proc.) bei toliau didina turimą obligacijų portfelį už 60 mlrd. EUR kas mėnesį. Tiesa, per paskutinį ECB susitikimą superkamų obligacijų suma buvo sumažinta iki 30 mlrd. eurų, tačiau programa pratęsta iki 2018 m. rugsėjo pabaigos. Reikia paminėti, kad ir 30 mlrd. suma yra gana didelė, ir galime sakyti, kad neigiamos palūkanos už saugias trumpo ir vidutinio laikotarpio obligacijas išliks ir 2018 m.
Taip pat svarbu tai, kad ECB pirma norės uždaryti obligacijų supirkimo programą, ir tik po to pradėti kelti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu yra neigiama. Tai reiškia, kad labai mažos palūkanos išliks dar 2018 ir 2019 m. Mažų palūkanų veiksnys ir toliau skatins investuotojus ieškoti grąžos rizikingesniuose aktyvuose, juolab, kad infliacija nerodo spartesnio augimo tempo, nepaisant žemų nedarbo rodiklių ir kylančių žaliavų kainų. Šiuo metu infliacija stabilizavosi ties 1,5 proc. lygiu, kuomet centrinio banko tikslas yra 2 proc. infliacija.
Spartaus ekonomikos augimo ir žemos infliacijos aplinka yra viena geriausių akcijų rinkoms, todėl manytume, kad per ateinantį ketvirtį akcijų kainos turi potencialo dar labiau pakilti – nepaisant aukštų santykinių įverčių, lyginant su istoriniais vidurkiais. Akcijų kainas turėtų palaikyti jų patrauklumas lyginant su obligacijomis. Ypač tai akivaizdu Europos ir Japonijos akcijų rinkose, kur dividendiniai pajamingumai yra aukštesni už 10 metų obligacijų palūkanas.
Pasaulio akcijų rinkų grąžą EUR turėtų padidinti valiutų kursų svyravimas. Manome, kad šių metų EUR brangimas JAV dolerio atžvilgiu išsikvėpė ir šiuo metu vyrauja didesnė tikimybė dėl JAV dolerio brangimo. Tam įtakos labiausiai turės centrinių bankų politika – Europoje toliau vykdoma „lengvų pinigų“ politika, taikomos neigiamos palūkanos bei vykdomas obligacijų supirkimas, tuo tarpu JAV didina palūkanas.
Atsižvelgiant į paminėtus faktus, artimiausiu metu toliau išlaikysime padidintą investicijų dalį akcijose, daugiausia Europos regiono sąskaita. Kadangi akcijų kainų augimo laikotarpis užsitęsė, galime sulaukti tam tikros kainų korekcijos, tačiau atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos aplinką, tai turėtų būti trumpalaikis reiškinys.
