- Kaip akcizo padidinimas įtakos kainų skirtumą tarp Lietuvos ir kaimyninės šalies Lenkijos?
- Lietuva yra tranzito šalis, todėl labai svarbu, kad taikomi akcizo tarifo mokesčiai būtų artimi kaimyninių šalių mokesčiams, nes tai leistų išlaikyti konkurencingas degalų kainas kaimyninių šalių atžvilgiu. Tokiu būdu Lietuva išliktų patraukli tranzitiniam transportui bei Lietuvos vežėjams.
Jeigu padidinsime degalų kainas, bus sukurtas didesnis kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninės Lenkijos. Dėl to mūsų šalis praras konkurencinį pranašumą ir dalį tranzitinio transporto, kuris dabar pilasi degalus Lietuvoje, nes dabar jie pas mus pigesni.
Dėl Lenkijos valiutos „plaukiojančio“ kurso yra reali rizika, jog Lenkijos zloto kursui nukritus, degalai taps ženkliai pigesnis.
- Ar tiesa, kad Lietuva praras konkurencinį pranašumą ir dalį tranzitinio transporto, kuris dabar pilasi degalus Lietuvoje?
- Pastaruoju metu dyzelino pardavimai Lietuvoje augo apie 8 proc. kasmet. Tam įtakos turėjo tranzitinio transporto vartojimo apimčių didėjimas. Šiam segmentui pasitrauks šalis, kur degalai pigesni, vien iš tranzito prarasime 25,4 mln. eurų.
Dyzelino kainų skirtumas yra ypatingai aktualus vežėjams, kurių savikainoje degalų kaina sudaro didžiąją dalį. Mūsų asociacijos paskaičiavimais, padidėjus kainų skirtumui tarp kaimyninių šalių (ypač Lenkijos) Lietuva per metus gali prarasti daugiau nei 10 proc. dabar parduodamo kuro kiekio. Tiek tranzitinis transportas, tiek ir Lietuvos vežėjai piltųsi pigesnį kurą Lenkijoje, o tai reikšmingai mažintų valstybės biudžeto pajamas.
Esant vienodai degalų kainai Lietoje ir Lenkijoje, tai per šias šalis vykstantys tranzitiniai vežėjai rinksis Lenkijos degalų tiekėjus, nes šioje šalyje grąžinamas PVM yra 23 proc., o Lietuvoje 21. Įvertinus pastarųjų metų kainų tendencijas Lenkijoje dyzelinas pasidarys pigesnis nei Lietuvoje.
Šiuo metu vežėjai pildami pilną baką dyzelino Lietuvoje į biudžetą akcizų pavidalu sumoka 486,6 eurų už vieną baką. Lietuvoje yra apie 30 tūkst. tarptautinių pervežimų sunkvežimių, iš kurių apie penktadalis veža krovinius į Vakarų Europą. Vien šie vilkikai, įvertinus vieno vilkiko vidutines degalų sąnaudas ir nuvažiuojamą atstumą per metus, sumoka 60 mln. akcizo mokesčio. Padidėjus dyzelino kainai Lietuvoje, didelė dalis šių mokesčių bus mokama Lenkijos biudžetui.
- Ar galima teigti, kad padidinus dyzelino akcizą, suaktyvės šešėlinė degalų rinka?
- Tikrai taip, pabrangus dyzeliniam kurui būtų sukurtos paskatos šešėlinės dyzelino rinkos augimui. Šiuo metu Lietuvoje 1 litro dyzelinio kuro kaina mažmeninėje rinkoje yra apie 2 kartus didesnė nei Baltarusijoje ar Rusijoje. Todėl pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbtus duomenis, nelegalus kuras jau dabar sudaro apie 15 proc. kuro rinkos. Padidinus akcizą ir dėl to išaugus dyzelino kainai, paskatos įsigyti kurą legaliais ar nelegaliais būdais šiose kaimyninėse šalyse padidėtų. Dėl šios priežasties planuojamos padidėjusios akcizų mokesčio pajamos į biudžetą gali būti nesurinktos.
Analogiška situacija buvo ir 2008 metais, kai padidinus akcizo tarifą dyzelinui, Lietuvos – Lenkijos pasienio degalinėse dyzelino pardavimai sumažėjo iki 50 proc., o šešėlinė degalų rinka padidėjo iki 30 proc. Jei bus padidintas akcizas dyzelinui, tai situacija gali kartotis.
- Kaip dyzelio akcizo padidinimas atsilieps Lietuvos gyventojams?
- Automobilinio kuro kainos, lyginant su perkamąja gyventojų galia, yra aukštos ir sudaro didelę jų pajamų dalį, pavyzdžiui, 50 litrų dyzelino vidutines pajamas gaunančiam Lietuvos gyventojui kainuotų apie 8 proc. jo mėnesinių pajamų, kai Prancūzijoje ar Vokietijoje siekia tik iki 4 procentų.
Kadangi degalai yra labai svarbi kasdienio vartojimo prekė, akcizo didinimas ir su juo susijęs kainų kilimas mažins gyventojų ir taip nedidelę perkamąją galią. Todėl manome, kad nėra pagrįstų priežasčių didinti akcizo mokesčio dydį.
