Specialistas savo pranešime kalbėjo apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir patarė, kad jei Lietuva nori neatsilikti, reikia daugiau dėmesio skirti švietimui ir lyderystei.
Vienas iš penkių įtakingiausių informacijos technologijų vadovų patarėjų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) R.Finney susirinkusiems pirmiausia papasakojo apie tai, kas yra ta pramonės revoliucija ir kaip ji keitėsi laikui bėgant.
Pirmiausia, pasak jo, pramonės revoliucija 18 amžiuje buvo garo variklis, paskui – elektros išradimas, o praėjusio amžiaus septyniasdešimtaisiais metais prasidėjo ir kompiuterijos revoliucija.
„Tada mano įmonė daugiausia dėmesio skyrė kompiuterių procesų gamybai, kūrė atminties lustus, plokščiuosius ekranus ir, galiausiai, visos tos technologijos buvo sudėtos į telefoną.
Kadangi technologijos leido pradėti daug naujos kartos operacijų, mes padarėme didelę pažangą kompiuterijos srityje ir dabar esame atsidūrę naujoje technologinėje bangoje, kuri yra susijusi su procesorių serverių intelektu“, – konferencijoje kalbėjo R.Finney.
Šiuo metu specialistas konsultuoja startuolius ir stambias įmones bei kai kurių šalių vyriausybes informacinių technologijų klausimais. Jo teigimu, dažniausiai užduodami klausimai prasideda nuo verslininkų iškeltos diskusijos ar įmonė turėtų pereiti prie kitokio verslo modelio, ar turėtų naudotis dirbtiniu intelektu, ar turėtų naudotis debesų technologija?
Jo teigimu, ne mažesnis rūpestis JAV įmonėms ir tai, ar jie turi taip puikiai pasirengusių žmonių, kurie galėtų taikyti tokias aukštas technologijas įmonėse? „Tai susiję su žmogiškaisiais ištekliais. Ar turime pakankamai talentų?“, – klausė technologijų guru.
Kalbant apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir Lietuvą, eksperto teigimu, Lietuva turėtų pasinaudoti savo geografine padėtimi. Taip pat R.Finney pateikė pavyzdį apie žmogų, kuris matuojasi batus parduotuvėje, o nusprendęs, kad juos pirks, pardavėjo paprašo belaidžio interneto slaptažodžio ir jam pasako, kad batus jis įsigysiąs internetu, nes taip bus tiesiog pigiau. Anot jo, jei Lietuva nori būti ketvirtojoje revoliucijoje, turime būti tie, kurie batus perka internetu, o ne parduotuvėje.
„Taip pat jums reikia didelės įmonės, bendrovės, kuri būtų siejama su Lietuva. Reikia formuoti šalies įvaizdį“, – sakė ekspertas. Tiesa, įmonė nebūtinai turi būti įkurta lietuvių, tiesiog lietuviai galėtų bendradarbiauti su kažkuo, kas pasaulyje puikiai žinomas ir turi konkrečią specializaciją.
„Taip Lietuva taptų žinoma. Tai suveikė Ostinui, suveiks ir jums. Kai pagalvoju pie Lietuvą, man pirmausia į galvą šauna finansų sritis, finansų sektorius“, – atviravo R.Finney.
Kaip viena iš problemų, kuri gali sutrukdyti Lietuvai įgyvendinti ketvirtąją pramonės revoliuciją – darbo jėgos ugdymas.
Anot technologijų specialisto, Lietuva turi tik tris milijonus gyventojų, nors baigiančių aukštąsias studijas skaičius čia vis tiek daug didesnis nei JAV.
„Iš tiesų, švietimas labai svarbus, nes būtent žinios yra ketvirtosios pramonės revoliucijos pamatas Lietuvoje, todėl jums reikia dėti visas pastangas į švietimą. Jums reikėtų išnaudoti ir žmogiškąjį kapitalą bei suprasti, kaip intelektą panaudoti savo naudai. Svarbiausia turėti viziją, strategiją ir valdymo struktūras“, – patarė R.Finney.
Specialistas pateikė pavyzdį su Japonija. Kaip pasakojo, ketvirtoji pramonės revoliucija yra neatsiejama ir su visuomenės branda.
„Štai Japonijoje branda labai aukšta. Miestai suplanuoti puikiai, viskas koordinuojama, Japonija – efektyvi vieta. Viskas taip efektyvu, nes tai sala. Jei susikaupia atliekos – reikia sugalvoti, kaip jas perdirbti, nes nebėra kur jų dėti, todėl atsiranda efektyvūs technologiniai sprendimai.
Manau, kad kas ten vyksta, yra ketvirtosios pramonės revoliucijos indikatoriai. Lietuvai reikia pagalvoti, ar jūs, kaip šalis, esate pasiruošusi tokias technologijas taikyti?“, – susirinkusių salėje klausė R.Finney.
