Stereotipus griaunantys socialiniai verslai imasi opiausių Lietuvos socialinių problemų

Išsivysčiusiose šalyse populiarus socialines problemas pajėgus spręsti socialinis verslas pamažu populiarėja ir Lietuvoje. Šio naujo verslo modelio pagrindinė ašis – socialinė misija griauna visuomenės stereotipus, kad socialinės problemos gali būti sprendžiamos aukojant, remiant ir teikiant neatlygintiną pagalbą. Priešingai – ne aukojant, o įsigyjant reikalingas prekes iš socialinių verslų prie socialinių problemų sprendimo prisidedama iš esmės. 

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 7, 2018, 4:27 PM

Sostinės Kaziuko mugėje pirmą kartą pristatytoje „Versli Lietuva“ socialinio verslo prekybos arkoje savo produkcija prekiavę Lietuvos socialinio verslo pradininkai pirkėjams įrodė, kad socialines problemas galima spręsti ne prašant, o užsidirbant tam reikalingas lėšas. Per tris Kaziuko mugės dienas taip pat paaiškėjo ir tai, kokias socialines problemas sprendžiančio socialinio verslo produkcija susilaukia didžiausios paklausos. 

„Dažnai dar nežinoma, kas iš tiesų yra socialinis verslas. Manoma, kad socialinis verslas prašo paramos iš visuomenės, tačiau šie verslai patys imasi opiausių socialinių problemų sprendimo tam panaudodami uždirbtą pelną. Taigi viena iš socialinio verslo sėkmės sąlygų – pelno generavimas, jeigu jo nebus – nepavyks įgyvendinti ir socialinių ar aplinkosauginių tikslų“, – sako Daina Kleponė,  VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė. Pasak jos, vartotojas prie socialinės problemos sprendimo prisideda tik savo vartojimu, kai perka jam reikalingas ir naudingas prekes, todėl sėkmingi yra tie socialiniai verslai, kurie kuria paklausias prekes ar paslaugas, o socialinės misijos komunikacija jiems padeda lengviau parduoti ir sugeneruoti daugiau lėšų pasirinktai socialinei problemai spręsti. 

„Kiekviena pasirinkta socialinė misija yra kilni ir reikšminga. Tačiau labai įdomu tai, kokias socialines problemas įvardijo mūsų atliktos apklausos dalyviai, kurių nuomone, socialinis verslas gali padaryti didžiausią socialinį poveikį. Tai yra indikacija, kokiose srityse galėtų kurtis socialiniai verslai“, – pažymi D. Kleponė.  

Nors viešai dažniausiai kalbama apie skurstančią visuomenės dalį, lietuviai didesne problema laiko vaikų švietimo ir užimtumo spragas. Tai paaiškėjo tris dienas vykusioje „Versli Lietuva“ apklausoje apklausus 910 Kaziuko mugės lankytojų, kurie savo nuomonę išreiškė mesdami ryškų kamuoliuką į pasirinkta socialine problema pažymėtą stiklinę kolbą. 

Didžioji dalis apklaustųjų pasisakė už vaikų švietimo ir užimtumo gerinimą – 23,6 proc. respondentų. Po apylygį balsų skaičių surinko visuomenės sveikata (12,3 proc.) ir smurto prevencija (12,1 proc.). Aplinkosaugos problemomis ir vaikų teisėmis susirūpinimą išreiškė atitinkamai 10,9 proc. ir 10 proc. balsavusiųjų. Šeštoje ir septintoje vietoje atsidūrė bendruomenių užimtumo skatinimas ir senjorų užimtumas, surinkę po 8,9 proc. balsų, aštuntoje – neįgaliųjų užimtumas (8,7 proc.), devintoje – lygios galimybės (8,3 proc.), o paskutinėje – tautinių mažumų integracija, surinkusi 5,3 proc. balsų.

Dauguma socialinių verslų, dalyvavusių Socialinio verslo prekybos arkoje, skatina bendruomenės užimtumą – „Užuguostis online“, „Ukrinų kaimo bendruomenė“, „Nociūnų muilinyčia“ bei „Mažosios Lietuvos turtai“. „Uniq Dance“ bei „Verslas ar menas“ prisideda prie vaikų švietimo ir užimtumo, ypatingai atkreipdami dėmesį į vaikus su tam tikra negalia. O aplinkosaugos problemą sprendžiantys „Yours Again“ bei „Social reTEX“ atkreipia dėmesį į atsakingą vartojimą ir įvairių tekstilės gaminių prikėlimą antram gyvenimui.

Per pastaruosius metus „Versli Lietuva“, kaip viena iš socialinio verslo ekosistemos vystytojų, identifikavo daugiau kaip 60 socialinių verslų, kurie savo veikla sprendžia tam tikras visuomenėje egzistuojančias socialines problemas ir prisideda prie įvairių grupių gerovės kūrimo. Komercinės veikos spektras platus – nuo rankdarbių ir maisto produkcijos iki paslaugų teikimo. 

Europos Komisijos duomenimis, socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus Europos Sąjungos (ES) ekonomikai – ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Kas ketvirta ES įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų, t. y. 6 proc. dirbančių ES gyventojų.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.