Šluosto nosį JAV: ginklus parduodančių kinų siūlymų sunku nepriimti

Kinija ginkluojasi kur kas greičiau, nei to tikėjosi daugelis analitikų. Londono tarptautinio strateginių tyrimų instituto specialistai teigia, kad Vašingtonas, bandydamas nustatyti savų ginklų poreikį ateityje, vis daugiau dėmesio teikia būtent Kinijai, o ne Rusijai.

 Pekinas nemažai investavo modernizuodamas didžiąją dalį povandeninių laivų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Pekinas nemažai investavo modernizuodamas didžiąją dalį povandeninių laivų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
  Kalbant apie kinų ginkluotę sausumos pajėgoms, ji tarptautinėse rinkose konkuruoja su tokiomis šalimis,kaip Rusija ir Ukraina. <br>AFP/Scanpix nuotr.
  Kalbant apie kinų ginkluotę sausumos pajėgoms, ji tarptautinėse rinkose konkuruoja su tokiomis šalimis,kaip Rusija ir Ukraina. <br>AFP/Scanpix nuotr.
Kinų sukurtas ir pagamintas sraigtasparnis Z-9WZ.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kinų sukurtas ir pagamintas sraigtasparnis Z-9WZ.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 18, 2018, 4:02 PM

Iš esmės tai liečia aviaciją ir laivyną, kuriuos kinų valdžia modernizuoja labai intensyviai. Amerikiečiams sausumos kariams didžiausia grėsmė lieka Rusija.

Lygiosiomis su Vašingtonu

Apie šią tendenciją kalbama kasmet nuo 1959 m. minėto Londono instituto išleidžiamoje ataskaitoje. Joje vertinamas daugelio šalių karinis potencialas ir išlaidos gynybai.

Suskaičiuota, kad 2016 m. JAV karo reikmėms išleido 611 mlrd. JAV dolerių, Kinija – 215 mlrd. JAV dolerių, Rusija – 69,2 mlrd., Saudo Arabija – 63,7 mlrd., Indija 55,9, Prancūzija – 55,7, D.Britanija – 48,3, Japonija – 46,1, Vokietija – 41,1, Pietų Korėja – 36,8 mlrd. JAV dolerių.

Kinijos ginkluotųjų pajėgų pokytis – ne vakarykštė naujiena. Tačiau dabar ši šalis arba jau pasiekė, arba netrukus pasieks kitą lygmenį. Tuomet Pekinas su Vašingtonu ims kalbėti kaip lygus su lygiu.

Kinijos karinių pajėgų modernizavimo progresas ir jo technologinis vystymasis stebina. Ten ir itin didelių nuotolių balistinės raketos, ir penktos kartos naikintuvai. 2017 m. į vandenį buvo nuleistas pirmasis 55 tipo kreiserio korpusas. Jo potencialas gali priversti susimąstyti bet kurios NATO šalies karinio jūrų laivyno vadą, rašo bbc.com.

Kinija stato antrąjį lėktuvnešį. Pekinas reformuoja ginkluotųjų pajėgų vadų struktūrą į jungtinį štabą, kuriame – visų kariuomenės rūšių kariai.

Kalbant apie artileriją, priešlėktuvinę sistemą ir puolamąjį sausumos potencialą, tai Kinijos armijoje jau yra sistemų, pranašesnių už amerikietiškąsias.

Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigos, kai Kinija iš Rusijos įsigijo šiuolaikinių technologinių ginklų, Pekinas nemažai investavo modernizuodamas didžiąją dalį savo laivyno ir povandeninių laivų.

Kinija tvirtina, kad jau apginkluotas ir jos naujasis naikintuvas J-12. J-12 laikomas penktosios kartos naikintuvu. Tai reiškia, kad jame yra vadinamoji „stealth“ technologija, mažinanti tikimybę aptikti naikintuvus radarais, be to, J-12 pasiekia viršgarsinį greitį. Tik Londono instituto ekspertai tokius pranešimus vertina skeptiškai. Vis dėlto naikintuvai gali būti aprūpinti raketomis „oras-oras“, kurių potencialas – ne prastesnis nei vakarietiškųjų.

Komercinis pavojus

Naujausioje „Karinio balanso“ ataskaitoje daug dėmesio skiriama Kinijos ir Rusijos aviacinių raketų ginklavimuisi. Tai, ekspertų teigimu, gali kelti pavojų Vakarų viešpatavimui padangėse.

Pasibaigus Šaltajam karui JAV ir jų sąjungininkai įgyvendino ne vieną kampaniją ore, per kurias neteko vos kelių lėktuvų. Tačiau Londono instituto ekspertai mano, kad Kinija tam kelia grėsmę.

Pavyzdžiui, Pekinas kuria didelių nuotolių raketą „oras-oras“, kuri gali smogti degalų lėktuvams arba komanduojantiems lėktuvams, kurie ore būna atokiai nuo karo veiksmų lauko. Tai – gyvybiškai svarbūs, tačiau lengvai kariniais oro veiksmais pažeidžiami elementai.

Ataskaitos autoriai mano, kad Kinijos raketų technologijos iki 2020 m. greičiausiai privers JAV ir Vašingtono regiono sąjungininkus peržiūrėti ne tik savo taktiką ir procedūras, bet ir savų aerokosminių karinių programų vystymą.

Kinijos sausumos pajėgos nuo kitų karinių pajėgų modernizacijos požiūriu skiriasi: tik pusė armijos ginklų tinkami šiuolaikiniam mūšiui. Tačiau progresas – jau čia pat. Kinijos valdžia pareiškė, kad iki 2020 m. armija bus mechanizuota. Neabejojama ir tuo, kad Pekinas atidžiai seka, kaip šiuolaikiniuose konfliktuose pasitelkiama informacija ir norėtų šia praktika pasinaudoti.

Kinija turi vieną strateginį tikslą, kuriam pasiekti kuriamos naujos ginklų sistemos. Karinio konflikto atveju Pekinas norėtų JAV ginkluotąsias pajėgas nuginti kiek įmanoma toliau savo krantų, o jei tik įmanoma – ir į kitą Ramiojo vandenyno pusę, rašo bbc.com.

Būtent dėl to Kinija kuria tolimųjų ir didelių atstumų raketas, o taip pat – savo jūrų laivyną, nes tai kelia pavojų amerikiečių lėktuvnešių grupėms.

Perpus pigiau

Pagal karinę galią Kinija įžengė į premier lygą, tačiau čia nesustojo. Pekinas taip pat vysto ambicingą ginklų eksporto programą. Dažniausiai kinai pasirengę parduoti naujausias technologijas, kurių kitose šalyse arba nėra, arba jas siūloma įsigyti tik artimiausiems sąjungininkams.

Pavyzdžiui – bepiločių rinka. Ši technologija labai greitai plinta pasaulyje, tuo pačiu keldama klausimus, kur riba tarp karo ir taikos? Vienos pirmųjų šią technologiją panaudojusios JAV atsisako bepiločius parduoti bet kam, išskyrus artimiausioms NATO sąjungininkėms, pavyzdžiui, Didžiajai Britanijai.

Kinai tokių apribojimų netaiko. Visose įmanomose pasaulyje vykstančiose ginklų parodose kinai pristato aukštosiomis technologijomis aprūpintus bepiločius ir ginklų sistemas, kurios gali būti jiems pritaikytos.

Londono instituto specialistai pastebi, kad Kinija ginkluotus bepiločius pardavinėja tokioms šalims kaip Egiptas, Nigerija, Pakistanas, Saudo Arabija, JAE ir Mianmaras. Vašingtono nenoras prekiauti savomis technologijomis palieka laisvą lauką kinų veiklai.

Ginklų iš JAV ir Europos eksportuotojai mano, kad Kinija – jiems kylanti komercinė grėsmė. Šiandien kinai vaidina kur kas reikšmingesnį vaidmenį, nei prieš dešimtmetį, o klientams siūlo kokybiškus ginklus.

Be to, Kinija pasiruošusi bepiločius teikti toms rinkoms, kurios gamintojams iš Vakarų – politiškai pernelyg delikačios. Dažniausiai Kinai sėkmingai baigia sandorius. Vidutiniškai kinų technologijos sudaro 75 proc. vakarietiškų technologijų potencialo, tačiau kainuoja net 50 proc. pigiau. Vertinant iš verslo pusės, tokio sandorio atsisakyti sudėtinga.

Kalbant apie kinų ginkluotę sausumos pajėgoms, ji tarptautinėse rinkose konkuruoja su tokiomis šalimis,kaip Rusija ir Ukraina. Tačiau kai 2014 m. Kijevas nesugebėjo įgyvendinti Tailando užsakymo tankų partijai, Tailandas nusipirko kinietiškus VT4. Pernai, 2017-aisiais, Tailandas su Pekinu sudarė dar vieną panašią sutartį.

Londono instituto specialistų teigimu, Kinija stengiasi patenkinti kiekvienos specifinės rinkos ginklavimosi sistemų poreikį. Pavyzdžiui, lengvas naujasis kinų tankas pagamintas Afrikai. Kadangi ten nėra gerų kelių, Afrikoje negali būti naudojami sunkesni tankų modeliai, kuriuos gamina kitos ginklus eksportuojančios valstybės.

Faktas, kad Kinija eksportuoja vis daugiau naujų šiuolaikinių ginklų, neramina daugelį valstybių. Konflikto tarp Kinijos ir Vakarų šalių galbūt niekada ir nebus. Tačiau kinų pagamintos sistemos – jau kitų valstybių armijose.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.