Pirmiausia ketinama nuo kitų metų sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius ir trejus metus iš eilės kelti neapmokestinamųjų pajamų dydį. Anot Finansų ministerijos, daugiausia dėl to išloš vidutinį atlyginimą – 1200 eurų neatskaičius mokesčių – gaunantys darbuotojai, kurių mėnesio alga jau kitąmet bus 59 eurais, o 2021 metais – 91 euru didesnė.
Algos lapeliuose skaičiai bus dar didesni, nes bus nurodyta visa darbo vietos kaina. Tik vienas skaičius – mokesčiai – vargu ar bus malonus. Sudėjus darbuotojo socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo, darbdavio dalis bei gyventojų pajamų mokestį (GPM ), kurio tarifas bus kilstelėtas nuo 15 iki 21 proc., išeis kone 40 procentų.
Socialinio draudimo įmokos tarifą planuojama kirptelėti 2 proc. Tik džiaugtis tuo ankstoka, nes valdžia ketina sujaukti dabartinę pensijų kaupimo sistemą ir nebepervedinėti tų pačių 2 proc. „Sodros“ įmokų į antrosios pakopos pensijų fondus.
Planuojama, jog ateityje kaupiantieji patys turės pervedinėti 4 proc. savo atlyginimo, o Vyriausybė pridės dar 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedą ir skatins tuos, kurie perveda į fondus daugiau. Negana to, į pensijų kaupimo sistemą automatiškai ketinama įtraukti visus gyventojus iki 40 metų.
Anksčiau valstiečiams talkinęs Vilniaus universiteto profesorius R.Lazutka įspėjo, kad šitaip privatiems fondams bus parūpinta daugybė klientų, nes jei žmogus nenorės kaupti pensijai, jis privalės ne sykį tai patvirtinti raštu.
Be to, visai nesuprantama, ką reiškia žodis „automatiškai“, – juk Lietuvoje veikia dvi dešimtys antrosios pakopos pensijų fondų, tad į kurį tuomet bus pervedami tie 4 proc. atlyginimo? Bet kuriuo atveju gerai, jog valdžia pagaliau suvokė, kad vien „Sodra“ būsimų senjorų neišgelbės.
Pagaliau imtasi įvesti ir verslo seniai reikalaujamas „Sodros“ įmokų „lubas“ – taip Lietuva turėtų tapti konkurencingesnė.
Tiesa, kartelė iškelta itin aukštai – jei planai bus patvirtinti, kitąmet socialinio draudimo įmokos nebebus skaičiuojamos nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus siekiančios algos.
Kitaip tariant, nuo 8,8 tūkst. eurų per mėnesį. Užtat su „lubomis“ bus susietas progresinis GPM – daug uždirbantiems jo tarifas sieks 25 proc. 2020 m. „lubos“ bus leidžiamos iki 84, 2021 m. – iki 60 vidutinių darbo užmokesčių.
Dar viena naujovė – visuotinis 0,3 procento nekilnojamojo turto mokestis už ne pagrindinį būstą. Finansų ministerija tvirtina, kad daugumai mokėtojų jis sieks tik 30 eurų per metus, todėl neapsimokės gudrauti ir perrašyti būstus kitų vardu. Lietuvoje yra ne vienas tūkstantis šeimų, kurios turi daugiau nei po vieną būstą, tad joms atsiras papildomų išlaidų, nesvarbu, kokios jų pajamos.
Įvedus šį mokestį tikimasi surinkti tikrai neįspūdingą sumą – 11 mln. eurų per metus. Todėl pagrįstai kyla klausimas – galbūt teisingiau būtų apmokestinti automobilius, o ne būstus?
Reikia pripažinti, kad kurdami šį mokesčių pertvarkos planą valdantieji iš tiesų padirbėjo. Bet laukia dar ilgas kelias, kol jis galės būti įgyvendintas. Pirmiausia teks keisti daugybę įstatymų, o Seime kai kurios idėjos tikrai sulauks pasipriešinimo.
Antai socialdemokratai jau pradėjo aiškinti, kad mokesčių permainos bus naudingos gaunantiems daugiau pajamų. Pagal skaičiavimus, jų atlyginimai augtų kiek labiau nei gaunančių mažas algas. Tačiau iš esmės jau nebėra galimybių dar labiau sumažinti pastarųjų apmokestinimą.
Prezidentūra reformos planą įvardijo tik kaip gaires. Ko gero, tiksliai. Mat spragų kol kas apstu, o norint visą sistemą keisti nuo kitų metų, teisės aktus teks priimti jau per pavasario sesiją. Vadinasi, darbo bus per akis.
Vis dėlto didžiausias klausimas – iš kur valdantieji paims tiek pinigų.
Finansų ministro V.Šapokos žadėtas milijardas eurų, per keletą metų pateksiantis į dirbančių žmonių rankas, reiškia, kad tokia pati suma nepaklius į biudžetą.
Premjeras S.Skvernelis neslėpė: mokesčių reforma kainuos 600 mln. eurų. Vien kitąmet reikėtų 173 mln. eurų. O juk dar ketinama gerokai padidinti medikų, mokytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus.
Finansavimo šaltiniai kol kas abstraktūs. Ekonomikos augimas? Taip, ūkiui stiebiantis biudžetas gauna daugiau, tačiau jis iki šiol tebėra deficitinis. Minimi ES struktūriniai fondai yra tinkama paspirtis, tačiau kartu reikės investuoti ir patiems.
Bet Vyriausybė užsimojusi dar 200 mln. eurų ištraukti iš šešėlio – bus sudaryta galimybė be baudų ar delspinigių sumokėti mokesčius, o sukčiauti mėgstantiems verslininkams grasinama užsukti bankų paskolų čiaupus ir nušalinti juos nuo viešųjų pirkimų. Tiesa, kol kas neaišku, ar tokie veiksmai duos norimą rezultatą.
Ne veltui Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas valstietis S.Jakeliūnas įspėjo, kad dėl finansavimo šaltinių su Vyriausybe teks rimtai padiskutuoti, nes labai neatsakinga, kai jie nėra tiksliai įvardyti. Kitaip sakant, S.Skvernelis, V.Šapoka ir kiti ministrai pirmiausia turės įtikinti saviškius.
