Vis dėlto ekspertai svarsto, kad, nepaisant didžiulių ekonominių problemų, Argentina išsisuks nuo Venesuelą ištikusių sunkumų.
Kiek anksčiau agentūra „Bloomberg“ iš savų šaltinių sužinojo, jog Argentina su TVF gali tartis dėl 30 mlrd. JAV dolerių paskolos. Tikėtina, kad ši suma bus suteikta finansinės paramos trejiems metams rėmuose, rašo gazeta.ru.
Krizė Argentinoje įsigalėjo laipsniškai. Šalyje, kuri šiemet pirmininkauja Didžiajam dvidešimtukui (G20), jau seniai įsigalėjusi viena aukščiausių infliacijų Lotynų Amerikoje. Didesnė – tik Venesueloje.
Vien oficialūs duomenys skelbia, kad 2016 m., po to, kai vyriausybė nustojo subsidijuoti kainas, infliacija Argentinoje siekė 40 proc., o pernai sumažėjo iki 25 procentų. Verta paminėti, kad ekspertai jau seniai nustojo tikėti oficialiais statistiniais Argentinos duomenimis.
Šių metų kovą infliacija šalyje buvo 25,4 procento. Akivaizdu, kad šalies Centrinio banko nustatyto tikslo – 15 proc. infliaciją – šiemet pasiekti neįmanoma.
Kainos Argentinoje kyla akyse. Šalies sostinėje Buenos Airėse veikiančios gatvės kavinės įprato meniu įklijuoti lapus su naujomis aukštesnėmis kainomis. Pavyzdžiui, dienos pietūs per savaitę gali pabrangti 10-15 pesų (0,4-0,6 euro).
Brangsta ir produktai parduotuvėse – kainos kyla kartą du per mėnesį, kelis sykius per metus pabrangsta komunalinės paslaugos.
Kasdieniai protestai dėl didelės infliacijos, nedarbo ir apskritai šalies prezidento Mauricio Macri politikos prie šalies parlamento Buenos Airėse jau tapo norma.
Be viso to pastaruoju metu prie aukštos infliacijos, didžiulės valstybės skolos ir biudžeto deficito (valstybės skola – 54,2 proc. bendrojo vidaus produkto, biudžeto deficitas – 3,9 proc.) Argentinoje vis labiau įsigali valiutos krizė.
Jau ir taip iš besivystančių šalių į gerokai pabrangusias JAV valstybės obligacijas bėgant kapitalui, iš Argentinos ėmė sprukti investuotojai. Dėl to balandžio pabaigoje pastebėta nacionalinės Argentinos valiutos devalvacija.
„MarketWatch“ duomenimis, jei balandžio 25 d. JAV doleris kainavo 20,25 peso, tai gegužės 11-ąją už JAV dolerį prašyta jau daugiau nei 23 pesų. Nuo metų pradžios pesas JAV dolerio atžvilgiu neteko penktadalio vertės.
Pastaruoju metu šalies centriniam bankui teko tris kartus padidinti palūkanų normą, kad neperkaistų ekonomika ir neįsibėgėtų infliacija bei būtų stabilizuotas valiutos kursas.
Nuo balandžio pabaigos Argentinos centrinis bankas palūkanų normas padidino nuo 27,25 iki 40 procentų. Teigiama, kad tokie Centrinio banko veiksmai leidžia išvengti krizės.
Nuo balandžio pabaigos rezervai sumažėjo 8 mlrd. JAV dolerių iki 55 mlrd. JAV dolerių. O manoma, kad adekvatus rezervų lygis – 64 mlrd. JAV dolerių.
Stiprinti pesą Argentinos centriniam bankui teko ir iki kylant valiutos krizei. Naujienų agentūros „Reuters“ vertinimu, per kovą ir balandį Centrinis bankas tam išleido 7 mlrd. JAV dolerių iš valiutos rezervų.
Dėl prasidėjusios ekonominės krizės, šalies prezidentas M.Macri atšaukė kelionę į Pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje.
Vis dėlto ekspertai susiklosčiusios situacijos Argentinoje nelaiko ypatinga. 2001-2003 m. valstybės skola siekė 132 mlrd. JAV dolerių, todėl ji nepajėgė padengti skolų ir buvo priversta skelbti defoltą. Tąsyk Argentinai taip pat prisiėjo kreiptis pagalbos į TVF.
„Valiutos krizė Argentinoje tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Ji susijusi su didele užsienio skola. Dėl jos šalis turi laikytis įsipareigojimų, susijusių su išleidžiamomis obligacijomis, kad netektų skelbti techninio defolto“, – teigė investicinės kompanijos „Haritonov Capital“ generalinis direktorius Maksimas Charitonovas.
Tačiau ekspertai netiki, kad šaliai greitai pavyks įveikti sukritusias problemas.
Investuotojų konsultantas Maksimas Koviazinas mano, kad Argentinoje ant slenksčio – politinė krizė.
„Gyventojai netiki valdžios pažadais ir nacionaline valiuta. Nors naujoji vyriausybė žada sumažinti infliaciją ir stabilizuoti kainas, kol kas nesuprantama, kokiais būdais tą ketinama padaryti“, – kalba ekspertas.
Anot jo, Argentina turi pavyzdį, kai 1991 m. jai pavyko įveikti kylančią infliaciją. Tomis kovos priemonėmis galėtų pasinaudoti ir dabar. Problema ta, jog stinga politinės valios, kad būtų įvestos gana griežtos priemonės kovoti su infliacija.
Tačiau specialistai Argentinai Venesuelos scenarijaus nepiešia.
„Argentinos ekonomika, priešingai nei Venesuelos ekonomika, nėra gilioje, už suvokimo ribų išeinančioje krizėje. Jei Argentinoje mėginama įveikti infliaciją ir ji, palyginti su 2016 m., smunka, tai Venesueloje infliacija oficialiai neskaičiuojama.
Skirtingais vertinimais, infliacija Venesueloje siekia 13 tūkst. proc.“, – kalbėjo smulkiojo finansavimo kompanijos „Mani Fanni“ generalinis direktorius Aleksandras Šustovas.
