Antrą kartą nuo 2016 metų atliktame tyrime analizuojami pokyčiai ir alkoholio kontrolės rezultatai. Šiemet siekta ne tik identifikuoti konkrečias alkoholizmo problemas, bet ir išsamiai nagrinėti alkoholio vartojimo įpročiai ir apimtys skirtingose socialinėse grupėse, tirtas girtaujančių asmenų elgesys, gyvenimo būdas, nagrinėtos alkoholizmo priežastys.
Girtaujančių kaime dvigubai daugiau
Kaip aiškėja iš tyrimo, statistinis girtaujančio asmens portretas atrodo taip: vyras (87 proc. atvejų), vyresnis nei 50 metų (49 proc.), turintis vidurinį (61 proc.) arba nebaigtą vidurinį (17 proc.) išsilavinimą, neretai – bedarbis (35 proc.), pajamos mažesnės nei 600 eurų per mėnesį (38 proc.), išsiskyręs (32 proc.), savo finansinę padėtį apibūdinantis kaip blogą (59 proc.).
Girtaujančiųjų, o ne apskritai kada nors vartojančių alkoholį, kaime yra dvigubai daugiau nei mieste. Šią problemą patvirtino ir į tyrimą įtrauktos įmonės „Inovatyvių procesų sprendimai“ atliekamo darbuotojų blaivumo monitoringo analizė: neblaivių darbuotojų skaičius kaimo vietovėse 3,6 karto didesnis nei miestuose.
Tyrimo duomenimis 22 proc. girtaujančiųjų ir 16 proc. reguliariai alkoholį vartojančių asmenų per metus mėgino sumažinti išgeriamo alkoholio kiekį ar atsisakyti šio žalingo įpročio.
„Padidinus akcizus alkoholiui valstybė gavo daugiau pajamų. Daugiau jų reikėtų skirti girtaujančių asmenų gydymui, psichologinei pagalbai“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
Trečdalis geriančiųjų „apšyla“ iš pat ryto
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 12,3 litro legalaus alkoholio – 0,9 litro mažiau nei 2016 metais (13,2 litro).
Tyrimo autoriai pateikia kitus duomenis: vienam Lietuvos gyventojui, kuris yra 15 m. ir vyresnis, per metus teko 13,97 litro grynojo alkoholio. Tai - mažiau nei buvo prieš metus (pernykščio tyrimo duomenimis, per savaitę būdavo suvartojama 7,5 alkoholio vienetų, šiemet - 7,1). Skaičiai skiriasi dėl to, kad atliekant tyrimą klausta ir apie iš užsienio atsivežtą, atsisiųstą alkoholį.
„Mes tikrai nebe tie, kurie pirmauja pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą. Paskelbus 2017 m. nebūsime nei pirmi, nei antri, gal net ir penkti nebūsime“, – kalbėjo tyrimo bendraautorė Vita Karpuškienė, doc. dir. iš Vilniaus universiteto.
Išskirtiniai girtaujančiųjų gėrimai – spirituotas vynas ir stiprus alus. Tokie asmenys išgeria 92 proc. spirituoto vyno ir 59 proc. stipraus alaus, taip pat didžiąją dalį nelegalaus alkoholio. Tie asmenys, kurie alkoholį vartoja progomis (kartą ar rečiau nei kartą per mėnesį), renkasi viskį, vyną, romą ar lengvą alų.
Lietuvoje santykinai mažai laiko praleidžiama viešojo maitinimo įstaigose, todėl vyrauja buitinis alkoholizmas. „Mes labai daug geriame ir švenčiame namuose. Iš girtaujančių asmenų 24 proc. nurodė, kad jų tėvai išgerdavo daug ir dažnai, 39 proc. – kad taip elgdavosi vienas tėvų“, – pristatydama tyrimą kalbėjo Vilniaus universiteto doc. dr. Aušrytė Rastenienė.
Daugiau nei trečdalis girtaujančių asmenų vartoją alkoholį iš pat ryto, trečdaliui yra tekę pirkti ar vartoti degtinę plastmasiniame indelyje nuplėšiamu dangteliu.
„Barų ir restoranų kultūros plėtra galėtų tapti vienu iš būdų atsisakyti buitinio alkoholizmo. Tyrimas parodė, kad tik nedidelė girtaujančių asmenų grupės dalis lankosi viešojo maitinimo vietose. Apskritai Lietuvoje mažai viešojo maitinimo įstaigų, mažesniuose miestuose restoranų kultūros praktiškai nėra“, – teigia LVK prezidentas.
Lietuvoje gali ir nepirkti
Pagal tyrimą, šiuo metu Lietuvoje alkoholiniais gėrimais prekiaujama 3691 parduotuvėje ir 3826 viešojo maitinimo vietose. „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys apie maisto tvarkymo vietas parodė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietų Lietuvoje yra gerokai mažiau, nei oficialiai buvo skaičiuojama. Jei palygintume su Italija, tai pas mus tokių vietų tankis yra kelis kartus mažesnis, todėl akivaizdu, kad ne prekybos vietų skaičiuje yra problema, o atskirų žmonių alkoholio vartojimo įpročiuose“, – kalbėjo V.Sutkus.
Tie asmenys, kurie alkoholį į Lietuvą įsiveža iš užsienio, dažniausiai parsiveža stipriųjų gėrimų ir alaus. Asmeniniam vartojimui vienu kartu užsienyje perkama beveik 9 litrus alaus, 4,26 litro putojančių gėrimų ir 2,85 litro stipriųjų gėrimų. „Žinant, kaip arti Latvija ir Lenkija, nevartojant kiekvieną dieną Lietuvoje galima ir nepirkti“, – sakė A.Rastenienė.
Tyrimą LVK užsakymu atliko Vilniaus universiteto mokslininkai. Tyrimas atliktas 2017 metų lapkričio – 2018 metų gegužės mėnesiais. Jo metu „Baltijos tyrimai“ asmeninio interviu respondento namuose būdu apklausė 1120 žmonių, įskaitant asmenis iš socialinės rizikos šeimų. Taip pat tyrime naudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ duomenys.
