Pasak jų, numatoma reforma iš esmės sugriaus II pensijų pakopą ir pažeis teisėtus jos dalyvių lūkesčius. Be to, ekspertų teigimu, įstatymų leidėjai netinkamai interpretuoja solidarumą tarp kartų ir jį pažeidžia, pamiršdami trečiąjį subjektą – ateities dirbančiuosius.
Konferencijoje ketina dalyvauti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatė dr. Vida Petrylaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris dr. Tomas Kontautas, „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Dalia Augaitė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos nariai Tadas Gudautis ir Dalia Kolmatsui.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė pensijų reformos įstatymų projektų paketui. Dabar jie svarstomi Seimo komitetuose. Reformos įsigalios tik tuomet, jeigu joms pritars Seimas.
Vyriausybė tikisi to sulaukti iki liepos, nors neatmetama, kad diskusijos gali nusikelti į rudenį. Pensijų kaupimo pertvarką privatūs pensijų fondai kritikuoja nuo jos pristatymo pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad anuitetų mokėjimas būtų centralizuotas.
Kitaip tariant, privačiai pensiją kaupę asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, išmokas privalomai gautų iš „Sodros“.
Šį pasiūlymą kritikuoja privatūs fondai, teigiantys, kad tada nelieka prasmės kaupti pensijos privačiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, taip būtų sumažinta rizika. Be to, „Sodra“ nesiektų pelno, todėl didesnę grąžą teiktų gyventojams.
„Siūloma centralizuoti anuitetų teikimą, nes ir dabar anuitetų rinka yra maža, kai ji maža, visa rizika tenka dalyviams. (...) Tai būtų valstybinis tiekėjas, užtikrintų kaip įmanoma didesnę grąžą gyventojams“, – Seimo posėdyje teigė ministras. Pertvarkant antros pakopos pensijų sistemą, siūloma, kad gyventojo įmoka būtų 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos – 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos – 1,5 proc.).
Kaupiantiesiems nemažėtų „sodrinė“ pensija. Be to, siūloma pensijų fondų įkainius sumažinti perpus – iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės.
