Vakaris Deksnys. Sausra galvose – baisesnė

Lietaus šalis virto sausros nualintu kraštu. Jau septyniolika savivaldybių turės ties keliukais, vedančiais į miškus, įrengti ženklus, kad ten lankytis draudžiama. Dešimčia daugiau tų rajonų, kuriuose sausmetis įvertintas kaip pavojingas meteorologinis reiškinys. O penkiuose išvis paskelbta stichinė sausra.

Sausra<br>V.Balkūno nuotr.
Sausra<br>V.Balkūno nuotr.
Vakaris Deksnys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vakaris Deksnys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 19, 2018, 7:12 AM

Žemdirbiai rauda neturintys net šieno galvijams. Kai kurie jau prognozuoja, kad derlius bus net 80 procentų mažesnis nei įprastai. Kiti kalba apie pusę nudžiūvusių pasėlių. Ūkininkus jau tapo įprasta pašiepti, kad jiems visuomet blogai. Tačiau ar sausra galvose, ar kišenėse lemia, kad kone absoliuti dauguma jų pasitiki tik gamtos ir visagalio malone?

Įspūdingas skaičius – nulis. Tiek žemdirbių šiais metais apsidraudė nuo sausros. Tiesa, nelabai yra kuo stebėtis. Juk išvis šioje valstybėje, kurioje dažnai ūkininkavimas net ir politikų laikomas socialine veikla, o ne verslu, draudimu niekas nepasitiki.

Turime dešimtis tūkstančių ūkių, bet, pavyzdžiui, nuo iššalimo (o šis reiškinys pas mus tikrai dažnesnis nei sausra) pasėlius sugebėjo apdrausti tik apie 400. Pernai tokių buvo daugiau – apie 600, tačiau ir tai – lašas jūroje.

Neapsidraudusiųjų dainelė ta pati – nėra pinigų. Bet dar įdomiau, ko nėra valdininkų galvose, kai pačiu sausmečiu jie siūlo žemdirbiams kreiptis dėl dalies draudimo įmokų kompensavimo.

Gerai, kreipsis tie 400 apsidraudusiųjų, nes juk 65 procentai išmokami net jei jokia stichija nenuniokojo pasėlių. Pasidalys kokį milijoną, o pernai buvo išdalyta apie pusantro. Ir vėl lašas jūroje ar net mažiau.

Bet kur buvo ta pati Žemės ūkio ministerija pernai, užpernai ir prieš penkerius ar dešimt metų? Tik ne kompensacijų meduoliu reikėjo vilioti, o grasinimų bizūnu – neapsidrausi ir pats būsi kaltas. Tikėtis, kad pasėlius drausti kada nors bus privaloma, visiškai nerealu. Vis dėlto tai privati nuosavybė, kuri niekam žalos negali padaryti, ne taip, kaip automobilis.

Vis dėlto vieną sykį parodyti politinę valią būtų neprošal: neapsidraudei, tai nebus ir jokių kompensacijų nei po liūčių, nei po sausrų, nei po žemės drebėjimų. Tik ar kada nors atsiras toks ministras, kuris išdrįs taip pareikšti žemdirbiams? Jei atsiras, bus nusodintas.

Dedu galvą, kad tarp tų 400 šįmet apdraudusiųjų (nors ir ne nuo sausros) pasėlius yra ir Agrokoncerno žemės ūkio bendrovės, ir kiti stambūs ūkininkai. Būkite ramūs, jie nukentės mažiausiai.

O smulkieji toliau šūkaus, kad ūkiai stambėja juos prarydami. Ir bus teisūs. Tai Lietuvoje vyksta jau seniai, nors ir lėtai. Ir jei norėsi produkciją tiekti prekybos tinklams ar užsieniečiams, turėsi susitaikyti su elementariu rinkos dėsniu: arba užauk, arba būsi kito prarytas.

Tradiciškai yra dar viena išeitis – reikalauti pinigų. Prisiminkime pienininkų kelių blokadas ir žygius Gedimino prospektu, kai buvo nusmukusios supirkimo kainos. Prisiminkime net ir buvusį žemės ūkio ministrą B.Markauską, kuris su jais vyko protestuoti į Briuselį.

Deja, žinios nekokios – artimiausiais metais pinigų iš Europos nepagausės, nes traukiasi britai su visais savo įnašais.

Lietuva irgi paramstyti išdegusių daigų neturi iš ko. Juk valstiečių finansininkų galvose, pasirodo, irgi sausra – apsiskaičiavo. Dar nelabai daug – vos 14,3 mln. eurų, kurių nesurinko savivaldybių ir valstybės biudžetai per pirmuosius penkis mėnesius. Vėliau gali būti dar daugiau.

Blogiausia, kad smarkiai suklysta prognozuojant pridėtinės vertės ar pelno mokesčio įmokas, – šovė pro šalį 26,2 ir 13,3 milijono eurų. Anot ekonomistų, tai reiškia, kad kovoti su šešėliu nelabai sekasi. Tai kaip tuomet atims iš jo dar daugiau nei milijardą per artimiausius trejus metus? Būtent tiek numatyta vadinamojoje mokesčių reformoje, kurią vasaros karščių nualintos seimūnų smegenys jau ne tik mintyse bando nukelti rudeniui, kai galbūt taps šiek tiek vėsiau.

Tik nebus ramus ir ruduo. Žemdirbiai toliau verks dėl pražuvusio derliaus ir prašys pinigų. Valdžia tikins jų niekaip nerasianti, nes ir taip nesuduria galo su galu.

Ir būtinai paguos, kad jau po metų ar kitų tikrai visiems bus geriau. O mes dar sykį patikėsime, nes sausra galvose yra nesibaigianti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.