LLRI analitikė J. Čyžiūtė pastebi, kad dalies ūkio šakų konkurencingumas gali priklausyti būtent nuo atvykstančių darbuotojų. Be jų dalis įmonių greičiausiai būtų priversti mažinti darbo vietų, jas automatizuoti ar perkelti savo veiklą į užsienį.
„Sparčiai augantys sektoriai, pavyzdžiui, informacinių technologijų, susiduria su darbuotojų trūkumu dabar, kurio šiandieninė švietimo sistema negali patenkinti. Sprendžiant ilgalaikes darbo rinkos poreikių užtikrinimo problemas, darbuotojai iš užsienio prisideda prie darbo rinkos efektyvumo ir ilgainiui ekonomikos augimo“, – sako ekspertė.
„Dabartinis kelias, tai yra įvairūs sąrašai, darbo poreikių analizės, kvotos lyg ir palengvina kai kurių žmonių įsidarbinimą, deja, kontrolė ir apribojimai vis tiek išlieka. Trečiųjų šalių darbuotojai ir vietos darbdaviai galėtų būti skatinami kurti ilgalaikius santykius, o tai padidintų našumą ir darbo užmokesčio augimą“, – pabrėžia Ž. Šilėnas.
Tyrimo autoriai rekomenduoja Lietuvai pereiti prie lankstesnės ekonominės migracijos politikos, panaikinti įdarbinimą „lengvinančių“ sąrašus, greičiau išduoti leidimus laikinai gyventi, vizų bei leidimų išdavimo procedūras perkelti į elektroninę erdvę ir kt.
