Atostogaujančių lietuvių patirtys – kuriose šalyse rizikuojate būti apšvarinti ilgapirščių?

„Swedbank“ duomenys rodo, kad po užsienio šalis keliaujantys lietuviai nuo ilgapirščių dažniausiai nukenčia pietinėse Europos šalyse, o daugiausia nemalonumų jiems kyla dėl vagysčių iš automobilių. Bankas šiais metais jau atlygino daugiau kaip 20 tūkst. eurų nuostolių, kuriuos keliautojai patyrė dėl vagysčių užsienyje.

   Pasak L.Grinevičiaus, nuo nenumatytų atsitikimų kelionėje niekas nėra apsaugotas, tačiau jų riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint savo daiktus, o potencialių nuostolių išvengti – pasirūpinus kelionės draudimu.  <br>D.Umbraso nuotr.
   Pasak L.Grinevičiaus, nuo nenumatytų atsitikimų kelionėje niekas nėra apsaugotas, tačiau jų riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint savo daiktus, o potencialių nuostolių išvengti – pasirūpinus kelionės draudimu.  <br>D.Umbraso nuotr.
   Pasak L.Grinevičiaus, nuo nenumatytų atsitikimų kelionėje niekas nėra apsaugotas, tačiau jų riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint savo daiktus, o potencialių nuostolių išvengti – pasirūpinus kelionės draudimu.  <br>D.Umbraso nuotr.
   Pasak L.Grinevičiaus, nuo nenumatytų atsitikimų kelionėje niekas nėra apsaugotas, tačiau jų riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint savo daiktus, o potencialių nuostolių išvengti – pasirūpinus kelionės draudimu.  <br>D.Umbraso nuotr.
   Pasak L.Grinevičiaus, nuo nenumatytų atsitikimų kelionėje niekas nėra apsaugotas, tačiau jų riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint savo daiktus, o potencialių nuostolių išvengti – pasirūpinus kelionės draudimu.  <br>D.Umbraso nuotr.
   Pasak L.Grinevičiaus, nuo nenumatytų atsitikimų kelionėje niekas nėra apsaugotas, tačiau jų riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint savo daiktus, o potencialių nuostolių išvengti – pasirūpinus kelionės draudimu.  <br>D.Umbraso nuotr.
   Pasak L.Grinevičiaus, nuo nenumatytų atsitikimų kelionėje niekas nėra apsaugotas, tačiau jų riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint savo daiktus, o potencialių nuostolių išvengti – pasirūpinus kelionės draudimu.  <br>G.Bitvinsko nuotr.
   Pasak L.Grinevičiaus, nuo nenumatytų atsitikimų kelionėje niekas nėra apsaugotas, tačiau jų riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint savo daiktus, o potencialių nuostolių išvengti – pasirūpinus kelionės draudimu.  <br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 25, 2018, 9:03 AM, atnaujinta Jun 25, 2018, 11:16 AM

„Kiekvieną savaitę iš savo klientų, kurie yra iš anksto įsigiję kelionių draudimą ar naudojasi kredito kortele, sulaukiame bent kelių pranešimų apie užsienyje patirtas vagystes ir prašymų atlyginti nuostolius. Per penkis šių metų mėnesius, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, jau sulaukėme apie 40 proc. daugiau pranešimų apie daiktų vagystes užsienyje“, – sako „Swedbank“ Taupymo ir draudimo palaikymo tarnybos vadovas Linas Grinevičius.

Pasak „Swedbank“ atstovo, daugiausia nuostolių keliautojai patiria, kai įsilaužiama į užrakintus automobilius, pavagiamas bagažas. Tokių vagysčių nuostoliai vidutiniškai sudaro apie 2–3 tūkst. eurų

Bagažo netekusiems keliautojams nepatogumų kyla ne tik dėl prarastų asmeninių daiktų, bet ir dėl asmens tapatybės bei kelionės dokumentų. Tokiu atveju tenka iš esmės keisti kelionės planus ar ją nutraukti, nes reikia rūpintis laikinais kelionės dokumentais ar iš naujo organizuoti grįžimą į Lietuvą. Tiesa, turint kelionės draudimą, papildomos išlaidos, susijusios su nenumatytais kelionės nesklandumais, yra kompensuojamos.

Žaibiškos vagystės iš automobilių

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, dažniausiai keliautojai nuo vagysčių nukenčia Italijoje – banko klientai apie patirtą žalą praneša keliaudami po Romą, Milaną, Barį ir Riminį. Antrojoje vietoje pagal pranešimų apie vagystes skaičių yra Ispanija, įskaitant jai priklausančias turistų pamėgtas salas. Nemažai klientų nuo vagysčių nukenčia ir atostogaudami Graikijoje.

„Į šias šalis lietuviai dažniausiai vyksta ilsėtis. Natūralu, kad atostogų metu gyventojai yra mažiau dėmesingi, todėl tampa lengvu taikiniu vagišiams. Taip pat pasitaiko vagysčių iš kišenių ar krepšių, kuprinių traukiniuose ir metro. Dažniausiai tokiu būdu ilgapirščiai darbuojasi Prancūzijoje, Italijoje“, – sako L.Grinevičius. 

Didžiausios žalos vis dėlto patiriama dėl vagysčių iš automobilių. Tokiais atvejais žmonės netenka drabužių, kosmetikos reikmenų, fotoaparatų ir vaizdo kamerų, kompiuterių ir kitokios smulkios elektrinės technikos. Nuo apiplėšimo neapsaugo net tai, kad automobilis užrakintas – apvagiama per itin trumpą laiką transporto priemonę atrakinus nuotoliniu būdu, sulaužius užrakto spynelę ar išdaužus stiklą.

„Fiksavome vieną atvejį, kai keliautojai atvyko apžiūrėti Teidės ugnikalnio Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje ir paliko automobilį gerai matomoje viešojoje stovėjimo aikštelėje. Deja, grįžę daiktų automobilyje jie neberado. Kiti turistai sustojo užkąsti greitojo maisto restorane ir automobilį pasistatė šalia jo. Vagims prireikė vos kelių minučių – kol keliautojai užsisakinėjo maisto, jie pasisavino visus lagaminus“, – realias klientų istorijas pasakoja „Swedbank“ Taupymo ir draudimo palaikymo tarnybos vadovas.

Rekomenduoja nepalikti daiktų be priežiūros

Pasak L.Grinevičiaus, nuo nenumatytų atsitikimų kelionėje niekas nėra apsaugotas, tačiau jų riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint savo daiktus, o potencialių nuostolių išvengti – pasirūpinus kelionės draudimu. 

„Keliautojams rekomenduojame automobilyje nepalikti jokių asmeninių daiktų. Net jei krepšyje ar rankinėje nėra vertingų daiktų, jo automobilio salone geriau nepalikti – tai gali būti masalas ilgapirščiams. Jei daiktai vežami keliaujant iš vieno miesto į kitą, juos reikėtų palikti atvykus ir įsiregistravus viešbutyje. O jei pakeliui tenka sustoti pavalgyti ar apžiūrėti vieną ar kitą lankytiną vietą, patartina, kad kas nors iš kartu keliaujančių asmenų liktų šalia automobilio, kad būtų išvengta situacijų, kurios gali sujaukti kelionės planus“, – pataria „Swedbank“ atstovas.

Pasak jo, taip pat ypač atsargiai reikėtų elgtis viešosiose ir turistų gausiai lankomose vietose − kavinėse, baruose, parkuose, aikštėse, stadionuose. Kartais užtenka akimirkai nusisukti nuo šalia padėtos kuprinės ar telefono, o atsisukus daiktų jau galima neberasti. Analogiški įvykiai dažnai nutinka ir paplūdimiuose, tad prie jūros verta keliauti be jokių vertingų daiktų, kurie galėtų pritraukti ilgapirščių dėmesį. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.