Teismų praktika rodo, kad dažni netinkamo paslaugų teikimo atvejai, kai paslaugų teikėjas prieš sutarties pasirašymą nesuteikia išsamios informacijos. Antai, teismuose nagrinėtas atvejis, kai turistai vienoje Pietų valstybėje buvo apgyvendinti viešbutyje, neatitinančiame elementarių higienos ir saugumo reikalavimų, nors viešbutis ir turėjo trijų žvaigždučių kategoriją, kaip buvo reklamuojama.
Viešbutis buvo netoli pramoninio rajono, sutemus neapšviečiamas, aplink viešbutį vyko statybos, paplūdimys buvo užterštas, o viešbučio personalas naktį triukšmavo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kelionės organizatoriui nepakanka sutartyje nurodyti viešbučio kategoriją (žvaigždučių skaičių). Organizatorius privalo elgtis sąžiningai ir prieš sutarties sudarymą suteikti informaciją apie realias apgyvendinimo sąlygas. Teismas šioje byloje suformavo svarbų išaiškinimą, kad informacijos išsamumas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į turisto keliavimo patirtį, jo pageidavimus ir kitas individualias savybes (pvz., ar turistas keliauja pirmą kartą, kokie jo reikalavimai dėl apgyvendinimo, maitinimo, viešbučio aplinkos), ir negali būti tapatinamas vien su privalomos, imperatyviai įstatyme nustatytos informacijos pateikimu.
Advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ advokatė Asta Bajorienė, atstovaujanti ginčuose dėl turizmo paslaugų netinkamo teikimo, portalui lrytas.lt teigė, kad turistai, kelionės metu susidūrę su netinkamu turizmo paslaugų teikimu, pirmiausia turėtų kilusias problemas spręsti su organizatoriaus vietinio atstovo arba kelionės vadovo pagalba, o jei jos nesprendžiamos – nusiskundimus pateikti raštiškoje pretenzijoje.
Pasak advokatės, jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą.
„Turistų teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą įtvirtina Europos Sąjungos direktyva ir Europos Teisingumo Teismo praktika, kurioje pripažinta, kad turistų atostogų atveju neturtinės žalos, kilusios dėl prarastos galimybės atostogauti (angl. loss of enjoyment of the holidays), atlyginimas vartotojams turi ypač didelę reikšmę.
Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad atostogos visada siejamos su maloniais, naujais įspūdžiais, galimybe pailsėti, kas iš esmės yra labai svarbu, tiek fizinei, tiek moralinei žmogaus savijautai, todėl dėl netinkamo turizmo paslaugų vykdymo, patiriami pakankamai dideli dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai“ – teigia advokatė.
Paklausta apie teismų priteisiamas neturtinės žalos sumas už turizmo paslaugų netinkamą suteikimą, advokatė paaiškino, kad neturtinės žalos atlyginimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant tiek į pažeidimų pobūdį, tiek į individualius turistų poreikius, tačiau maksimalus neturtinės žalos dydis negali viršyti trigubos kelionės kainos.