„Toks balsavimo rezultatas nėra netikėtas po klausymų, kur daugelio parlamento narių vertinimai buvo išties pozityvūs. Ir tai yra labai džiugi žinia vien jau dėl to, kad šis balsavimas buvo pirmas formalus ES institucijų žingsnis link sprendimo dėl Lietuvos narystės euro zonoje. Ir tas žingsnis buvo toks, kokio siekėme“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Europarlamentaro iš Vokietijos Wernerio Langeno parengtame pranešime, kuriam pritarė 29 komiteto nariai, o vienas susilaikė, pažymima, kad Lietuvos finansų sistema yra likvidi ir pagrįsta geru kapitalu.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiame sektoriuje dominuoja skandinaviški bankai, kurie užima 90 proc. rinkos.
„Balsavimo rezultatai siunčia pozityvų signalą visai euro zonai. Lietuva ėmėsi ypatingų pastangų, siekdama atitikti teisinius, ekonominius ir politinius euro įvedimo reikalavimus. Lietuva po nesėkmingo bandymo 2007 metais šiuo metu yra pasirengusi eurui“, - teigė W.Langenas.
Kartu EP nariai atkreipė dėmesį į didelę Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir palyginti didelę energetikos išlaidų dalį vartojimo prekių krepšelyje.
Europarlamentarai pripažino, kad Vyriausybė mėgina taisyti padėtį vykdydama ambicingą energetinės nepriklausomybės strategiją.
„Viena iš Lietuvos problemų yra didelė priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų, ją lėmė ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, kurio reikalavo ES. Nepaisant to, šalis deda visas pastangas siekdama diversifikuoti savo energetikos strategiją“, - sakė W.Langenas.
EP nariai kviečia Vyriausybę sukurti tinkamą kontrolę, kad euro įvedimas nevirstų pretekstu padidinti kainas.
Jie apgailestauja, kad 2013 metų gegužę daugiau nei pusė apklaustų lietuvių išreiškė abejonių dėl euro įvedimo, ir kviečia Vyriausybę aktyviau informuoti visuomenę, siekiant sustiprinti gyventojų palankumą naujajai valiutai.
Pagal ES sutartis dėl euro zonos plėtros turi būti atsiklausta Europos Parlamento nuomonės. Kadangi gegužės 25 dieną vyks Europos Parlamento rinkimai, galutinę Parlamento nuomonę dėl Lietuvos įsijungimo į eurozoną tars naujieji EP nariai – tikėtina, liepos viduryje.
Kad įsivestų eurą, ES valstybė turi atitikti tam tikrus ekonominius kriterijus - biudžeto deficitas turi neviršyti 3 proc. šalies BVP (prognozuojama, kad 2013 metais Lietuvos biudžeto deficitas buvo 2,7 proc. BVP), valstybės skola neturi būti didesnė kaip 60 proc. BVP (Lietuvos rodiklis – 39,5 proc.), o vidutinė metinė infliacija negali daugiau kaip 1,5 proc. punkto viršyti trijų ES valstybių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkio (2014 metų vasarį ES kriterijus buvo 1,54 proc., o atitinkamas Lietuvos rodiklis – 0,93 proc.).
