Aptarti, kaip dalysis turtu skyrybų atveju, jau seniai lietuviams atrodo normalu. Kaip ir pasirūpinti turtu po mirties.
Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, vedybų sutartis dažniausiai sudaro per 30 metų perkopę žmonės antrais–penktais santuokinio gyvenimo metais. Bet parašą ant tokio dokumento raitė ir devyniasdešimtmetis.
Testamentu dažniausiai pasirūpina žmonės, perkopę per 60 metų, daugiausia – moterys. Tačiau pernai testamentą surašė ir 107 metų vyras, rašo „Lietuvos rytas“.
Tiesa, testatoriai vis jaunėja – kaip turtu turi būti pasirūpinta po jų mirties, vis dažniau nurodo trisdešimtmečiai, dažniausiai dirbantys pavojingą darbą. O jauniausias pernai surašęs testamentą asmuo buvo vos aštuoniolikos.
Saugosi ir nuo kreditorių
Traktoriai, jachtos ar privatūs lėktuvai įtraukiami į vedybų sutartis. Vyrai dažniau pageidauja, kad iki santuokos įgytas žemės sklypas, įmonė ar transporto priemonės skyrybų atveju liktų jiems. Moterys dažniau apsidraudžia dėl iki vestuvių nusipirkto būsto.
Pernai vedybų sutartis pasirašė 74 metų sulaukęs vyras ir tokio pat amžiaus moteris. Tačiau Centrinei hipotekos įstaigai teko sulaukti ir vyresnių žmonių vedybų sutarčių, tarkim, perkopusių per 90 metų.
Vedybų sutartį pasirašo ir tos šeimos, kuriose vienas iš sutuoktinių nori apsaugoti savo šeimą, kad jos finansiniam stabilumui grėsmės nekeltų vieno iš sutuoktinių verslo kreditoriai.
Kai kurie sutuoktiniai pasirašo laikinąją sutartį: tarkim, tokią, kuri įsigalios gimus vaikui, ar atvirkščiai – nustos galioti atsiradus atžalų.
Bauda už neištikimybę
„Yra tokia taisyklė – turėti savo kunigą, gydytoją ir notarą“, – sakė notarė Dalija Svirbutienė.
Pas notarą sudaryti testamento ar vedybų sutarties atėję žmonės tariasi, klausinėja, kokius pageidavimus gali įtraukti į šiuos dokumentus, rašo „Lietuvos rytas“.
Sutuoktiniai neretai pageidauja aptarti vedybų sutartyje, su kuo liktų gyventi vaikai skyrybų atveju arba kaip bus nubaustas sutuoktinis už sulaužytą ištikimybę ar santuokinių pareigų nevykdymą. Tokių norų notaras netvirtina, mat įstatymas to neleidžia.
Perrašinėja po švenčių
Notaro kabinete neretai kunkuliuoja aistros ir surašant testamentą: savo valią išreiškiantys žmonės siekia nubausti mažiau dėmesio jiems rodančius artimuosius. Tokie testatoriai neretai keičia testamentus po švenčių, jeigu jų neaplanko giminaičiai, kuriems ketino palikti turto.
„Liūdina, kai testamentus rašantys žmonės išskiria vieną vaiką iš kitų.
Klausiame, gal kokius daiktus paveldėtojas kitiems vaikams turėtų atiduoti, gal išmoką sumokėti. Atsako, kad net į namus kiti vaikai negali įeiti. Tai sukiršina palikuonis“, – šeimos santykių užkulisius praskleidė notarė D.Svirbutienė.
Neretai tenka paaiškinti testamentų sudarytojams, kad jų norai ne tik skaudūs emociškai, bet ir teisiškai nepagrįsti.
„Tarkime, moteris norėjo užrašyti savo turtą vaikams, bet su sąlyga, kad jie nebendraus su savo biologiniu tėvu. Su vyru ji seniai išsituokusi, viena augino vaikus. Tačiau riboti bendravimą galima tik išimtiniais įstatymo numatytais atvejais“, – paaiškino notarė.
Įskaudina paveldėtojus
„Ir ašarų būna, ir skausmo, ir graudžių, ir juokingų istorijų prisiklausome, kartais net žiaurių“, – ką išpasakoja apie savo gyvenimą klientai, vardijo D.Svirbutienė.
Bet kur kas smarkiau aistros liejasi, kai po testatoriaus mirties skaitomas jo sudarytas asmeninis testamentas, kurį žmogus surašė pats, nesitardamas su teisininku ir atidavė dokumentą saugoti notarui.
Tokią sutartį notaras perskaito tik mirus valios pareiškėjui.
„Tuomet justi daug daugiau nuoskaudų ir galima išvysti daug daugiau ašarų paveldėtojų akyse“, – sakė notarė.
Asmeninių testamentų parašoma vis daugiau. Ranka surašytus norus ir patvirtintus tik savo parašu galima laikyti namie, galima perduoti notarui saugoti.
Būna, kad testamentus patvirtina gydytojai ligoninėje arba senelių namų vadovai. Pernai vieną testamentą patvirtino kalinimo įstaigos vadovas.
Palieka ir puodelių kolekciją
Testamentuose aptariamas ne tik brangus turtas, bet ir toks, kurio vertė labiau emocinė. Tarkime, puodelių su kačių atvaizdais kolekcija.
Bet būna, kad aprašomos tokios meno kolekcijos, kurių vertė ir išliekamoji, ir ne vienu šimtu tūkstančių litų skaičiuojama.
Vis dažniau testatoriai aptaria ne tik turtą, bet ir artimų žmonių išlaikymą. Tarkim, palieka turtą vienam artimajam, tačiau įpareigoja jį pasirūpinti ir kitais.
„Pavyzdžiui, palieka būstą vienam, bet įpareigoja leisti jame iki mirties gyventi kitam“, – pasakojo D.Svirbutienė.
Testamentų – mažiau
Kartais Centrinė hipotekos įstaiga sulaukia pagyvenusių žmonių, kurie prašo patikrinti, ar jie surašę testamentą ir kaip paskirstę turtą. Garbaus amžiaus testatoriai skundžiasi užmaršumu.
Kartais juos į šią įstaigą atlydi suinteresuoti giminaičiai.
„Tarkim, vieną savaitę vieni, kitą – kiti“, – pasakojo Centrinės hipotekos įstaigos atstovė Solveiga Brazauskaitė.
Testamentų kur kas daugiau buvo pasirašoma ekonominės krizės išvakarėse, o dabar jų srautas sumažėjęs.
S.Brazauskaitė daro išvadą, kad tokį skaičiaus susitraukimą galėjo lemti ir mažėjantis gyventojų skaičius.
Mat tūkstančiui gyventojų kasmet tenka panašus skaičius testamentų – apie 8.
Sutarčių gausėja
Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre 2013-aisiais įregistruotos 337 ikivedybinės ir 738 povedybinės sutartys, o turtu dalytasi 6770 atvejų. Kasmet šie rodikliai vis auga. Tarkim, 2002-aisiais buvo įregistruotos 24 vedybų sutartys.
2013 metais įregistruota 23 114 testamentų, iš jų 87 – asmeniniai. 2012 metais – 23 208. Daugiausia testamentų nuo 2001 metų sudaryta 2008-aisiais – 32 885. Iš viso Testamentų registre įregistruoti 307 745 testamentai.
