Indėlių portfelis vis labiau pučiasi, o Lietuvos valstybė visoje ES išskiria tuo, kad skolinasi kone daugiausia iš užsieniečių, o ne vidaus rinkoje.
Šiuo metu internetu dar galima įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų, už kuriuos siūloma apie procentą ar net mažiau metinių palūkanų. Dar mažiau – tai vos 0,4 proc. per metus, rašo „Lietuvos rytas“.
Komerciniai bankai siūlo panašias indėlių palūkanas.
Anot kai kurių ekspertų, jeigu valstybė galėtų skolintis bent šiek tiek brangiau negu bankai, žmonės turėtų paskatą įsigyti taupymo lakštų ar kitų vertybinių popierių.
Mato didėjančią paklausą
Vis dėlto atrodo, jog dabar patenkinti visi. Valstybė vidaus rinkoje skolinasi itin mažai, tačiau jos platinami lakštai išperkami tų, kurie nenori savo pinigų laikyti viename krepšyje. Todėl Finansų ministerija džiaugiasi, kad, nepaisant sumažėjusių palūkanų, vertybinių popierių paklausa tebeauga.
Anot šios ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojo Vytauto Lenkučio, pastaruoju metu vertybinių popierių paklausa vidaus rinkoje didėja, o didžiąją jų dalį aukcionuose įsigyja finansų institucijos – profesionalūs investuotojai, rašo „Lietuvos rytas“.
Ministerijos atstovas teigė, kad sumažėjusios obligacijų palūkanos įtakos skolinimuisi nepadarė – taupymo lakštai išlieka populiarūs net ir žinant, kad uždarbis iš jų bus menkas.
Palūkanos – vis žemyn
Statistika rodo, kad uždirbti skolinant valstybei pavyksta vis menkiau.
Pavyzdžiui, šių metų gegužę taupymo lakštų buvo išplatinta už 21,5 mln. litų, o vidutinė palūkanų norma tebuvo 1,03 proc. Tuo metu pernai gegužę pasiskolinta daugiau – 33,4 mln. litų, palūkanos siekė 1,27 proc.
Užpernai viliota dar didesnėmis palūkanomis – 2,34 proc., o taupymo lakštų buvo išplatinta už 25,6 mln. litų.
Investuojantys į taupymo lakštus, žinoma, nepamiršo 2010 metų pradžios, kai palūkanų norma viršijo septynis procentus.
Tačiau nuo to laiko palūkanos ėmė smarkiai ristis.
Valdžia skatinti neketina
„Žemos palūkanų normos vis tiek pradės kilti. Valstybei gerai, kad ji gali taip pigiai pasiskolinti vidaus rinkoje“, – tikino banko „Nordea“ investicijų portfelio valdytojas Darius Slavinskas.
Tuo metu investuotojai ar pavieniai žmonėms ieško būdų, kaip saugiai įdarbinti pinigus. Tad valstybės obligacijos yra viena priemonių, kaip tai padaryti.
O gal reikėtų ir paprastus gyventojus paskatinti skolinti valstybei? Pasak V.Lenkučio, taupymo lakštai skirti būtent neprofesionaliems investuotojams kaip papildoma alternatyva.
„Taupymo lakštai nėra laikomi pagrindine skolinimosi priemone ir ketinimų imtis kokių nors skatinimo veiksmų neturime“, – sakė pašnekovas.
Paklausa menkoka
Šįmet pastebėta, kad net ir pasiūlius bent simboliškai didesnes palūkanas gyventojai taupymo lakštų neskubėjo pirkti.
Nuo sausio 10 iki vasario 3 dienos Finansų ministerija platino vienų metų trukmės taupymo lakštus, kurių palūkanos buvo tris kartus didesnės negu anksčiau ir gerokai lenkė siūlomas bankų.
Tačiau ministerijai pavyko jų išplatinti tik už 92,6 mln. litų.
Gyventojai taip pat gali įsigyti ir iki 9 metų trukmės valstybės vertybinių popierių, už kuriuos siūlomos aukštesnės palūkanos.
Lietuvos vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, namų ūkiai turi įsigiję tiktai 13,2 proc. visų vidaus rinkoje išleistų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP).
Banko „Nordea“ investicijų portfelio valdytojas D.Slavinskas spėjo, kad jeigu valstybė pasiūlytų didesnes palūkanas už vertybinius popierius, jų paklausa padidėtų. „Tačiau valstybei, matyt, nėra poreikio tai daryti“, – aiškino ekspertas.
Viską meta į indėlius
Tuo metu investicijų banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė tvirtino, kad valstybė didesnėmis palūkanomis neturėtų vilioti gyventojų paskolinti: „Tai neatrodytų logiška.“
Valstybei pasiskolinti didelės sumos vienu kartu vidaus rinkoje vis tiek nepavyktų. Todėl bet kokiu atveju Finansų ministerija dairosi kreditorių užsienyje.
Kol kas Lietuvos gyventojai dėl savo pinigų nelinkę sukti galvos ir juos tebelaiko bankuose, siūlančiuose vos 1 procentą metinių palūkanų ar dar mažiau.
Analitikai pastebėjo, kad suvienodėjus uždarbiui iš palūkanų bankuose ir valstybės vertybinių popierių žmonės renkasi paprastesnį produktą – indėlius.
O šie ir toliau pučiasi: šiuo metu gyventojai bankuose laiko beveik 50 milijardų litų.
Myli užsieniečius
ES statistikos agentūra Eurostatas apskaičiavo, kad bendroji Lietuvos valdžios sektoriaus skolos dalis užsieniečiams pernai buvo viena didžiausių ES – 70 proc.
Daugiau nei mes iš užsieniečių yra pasiskolinusi tik Suomija (82 proc.), Latvija (80 proc.) ir Austrija (72 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 65 procentus.
„Turėtume tik džiaugtis, kad mums pavyksta pigiau pasiskolinti užsienyje. Be to, Lietuva vidaus rinkoje skolinasi brangiau nei, pavyzdžiui, didžiosios Europos valstybės“, – sakė „Finastos“ atstovė R.Medaiskytė.
