Sausio 1-osios pavakarę vilnietė Laura su vyru ir draugais išsiruošė į Vilniaus Gedimino prospekte įsikūrusį „Neringos“ restoraną. Pavalgę jie sulaukė dviejų sąskaitų. Laura su sutuoktiniu turėjo mokėti apie 17,40 euro (60 litų). Padavėjai jie ištiesė 100 litų ir buvo tikri grąžą gausiantys eurais. Tačiau padavėja nė nepasidomėjusi atnešė grąžą litais.
Šeimos bičiuliai atsiskaitė taip, kad jiems grąžos nereikėjo.
„Gal tai pavienis atvejis ir gal tik ta viena padavėja taip elgėsi, tačiau mes labai nustebome“, - sakė Laura.
Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovo Vito Ūso, vienareikšmiškai tai buvo pažeidimas ir jei vartotojai kreiptųsi į priežiūros institucijas, restoranas būtų baudžiamas.
„Neringos“ vadovas Jurgis Žukauskas tikino esąs nustebęs, kad šitai nutiko jų restorane.
„Kaip ir priklauso pagal įstatymą, atiduodame grąžą eurais. Gal darbuotoja suklydo. Atsiprašau už nesusipratimą, jei taip nutiko“, - negalėjo patikėti direktorius.
Be to, pabrėžė jis, tais atvejais, kai žmonės nori atsiskaityti stambia kupiūra – 200, 500 litų – prekybininkai gali iškeisti į mažesnio nominalo ir tuomet atiduoti grąžą.
Per pirmąsias 4 sausio dienas, kai Lietuvoje visateise mokėjimo priemone tapo euras, į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi apie 160 vartotojų, besiskundžiančių Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimais prekybos ir paslaugų teikimo vietose (sausio 1 d. gauti 37, sausio 2 d. – 96 ir sausio 3-4 dienomis – 27 vartotojų prašymai). Vartotojai dažniausiai skundėsi, kad perkant prekes didiesiems prekybos tinklams priklausančiuose prekybos centruose pasitaikė atvejų, kai sumokant litais kasose grąža atiduodama ne eurais, bet litais.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas sakė, kad tokiais veiksmais verslo subjektai pažeidžia Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatą, įpareigojančią verslo subjektus pirmąsias 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaitant grynaisiais pinigais litais, grąžą atiduoti tik eurais.
Išimtys numatytos automatinėse prekybos ar paslaugų teikimo vietose, kuriose galima atsiskaityti tik eurais, taip pat transporto priemonėms ir taksi, kuriuose atsiskaitant litais grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.
Kai kurios išimtys, atskirais atvejais suteikiant teisę grąžą atiduoti ir litais taip pat nustatytos smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams. Šia galimybe jie gali pasinaudoti, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas dėl darbo pobūdžio neturi galimybės su savimi turėti pakankamai grynųjų eurų, kai vienu kartu atiduodamos grąžos dydis neproporcingai viršija perkamos prekės ar paslaugos kainą arba jei dienos apyvarta ženkliai viršija įprastinę ir dėl to pardavėjas ar paslaugų teikėjas nebeturi eurų atiduoti grąžai. Šios išlygos smulkiajam verslui suteikė galimybę lanksčiau taikyti reikalavimus dėl grąžos atidavimo eurais, nes dėl galimų smulkiųjų verslininkų pažeidimų vartotojų skundų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiomis dienomis beveik negavo.
„Tačiau, - įspėja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas, - šios išimtys netaikomos didžiųjų prekybos tinklų valdomiems prekybos centrams. Išanalizavę iki šiol gautus vartotojų skundus nustatėme, kad dažniausiai skundžiamasi dėl to, kad didžiuosiuose prekybos centruose sumokėjus už pirkinius stambesnio nominalo - 100, 200, 500 litų banknotais, atsisakoma grąžą atiduoti eurais. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į didžiausių prekybos tinklų vadovus, informuodama apie vartotojų skundus dėl galimų euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, ir paprašė paaiškinti jų priežastis bei nurodyti kokių veiksmų bus imamasi siekiant juos pašalinti“.
Priežiūros institucijoms, kurių veiklą kontroliuoja ir koordinuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pasiūlyta operatyviai patikrinti vartotojų skunduose nurodytus verslo subjektus ir, nustačius euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pritaikyti nustatytas ekonomines sankcijas.
Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki vieno tūkstančio litų. Už pakartotinį pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki penkių tūkstančių litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų. Už ypatingai šiurkščius euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali būti taikoma ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta atsakomybė, kai komercinės veiklos subjektams gali būti iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų, bauda, jeigu ši bauda neviršija 6 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
