Kauniečiai pripažįsta tik eurus su raiteliu

It bičių avilys ūžusios Kauno turgavietės šią savaitę neįprastai ramios. Gyvasties suteikia tik kartais linksmi, kartais barniais plykstelėję nesusipratimai skaičiuojant kainas dviem valiutomis, atiduodant grąžą.

Stoties turgavietėje, kur įprastai vyksta triukšminga prekyba, po Naujųjų metų švenčių nyku: daugelis paviljonų stūkso tušti, veikia vos keli kioskai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Stoties turgavietėje, kur įprastai vyksta triukšminga prekyba, po Naujųjų metų švenčių nyku: daugelis paviljonų stūkso tušti, veikia vos keli kioskai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Iveta Skliutaitė ("Lietuvos rytas")

Jan 10, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Jan 16, 2018, 12:24 PM

Pastarosiomis dienomis vaikščiodamas po daugelį Kauno turgaviečių pasijunti lyg danų rašytojo Jenso Sigsgaardo pasakos „Palė vienas pasaulyje“ herojumi, kuris vieną dieną išėjęs iš namų išvydo, kad liko vienas visame pasaulyje.

Stoties turgavietėje, kur įprastai vyksta triukšminga lauko prekyba, nyku: daugelis paviljonų stūkso tušti, nemaža dalis kioskų taip pat uždaryti, o žmonių visai nematyti.

Panašus vaizdas ir Žaliakalnio turguje – čia kai kuriose erdvėse jau antrą savaitę nė gyvos dvasios.

Užsipuolė čigonės

Po stogu įsikūrę prekiautojai taip pat negali pasigirti pirkėjų gausa, o jų sulaukę nestokoja įvairių problemų dėl atsiskaitymo naująja valiuta – euru.

Smarkiai ištuštėjusioje Stoties turgavietėje vangus judėjimas dar vyksta buvusiame „Planetos“ kino teatre ir keliuose atnaujintuose paviljonuose.

Pavienių pardavėjų, jeigu tokiais vadinsime kontrabandines cigaretes siūlančias romų tautybės moteris, dar galima pamatyti turgaus prieigose.

„Jeigu ne jūs, žurnalistai, pirkėjų būtų gerokai daugiau. Įbauginote žmones pranešimais, kad atsirado padirbtų eurų banknotų, kuriuos bandoma įbrukti turguose. Todėl dabar daugelis šių prekyviečių vengia lyg velnias kryžiaus, nes bijo būti apgauti“, – prieš pat įėjimą į Stoties turgų išvydusios „Lietuvos ryto“ žurnalistus ėmė šaukti kelios nelegaliais rūkalais prekiaujančios tamsaus gymio moterys.

Romės tvirtino, jog prekyba cigaretėmis po Naujųjų metų gerokai sumažėjo, todėl joms visai nesvarbu, kokiais pinigais – eurais ar litais – žmonės atsiskaito.

Kainas surašė į lapą

„Pirkėjų labai trūksta. Pirmadienį nepardaviau nė vienos prekės. Kitomis dienomis šiokia tokia prekyba vyko. Po švenčių kasmet žmonių sumažėja, bet kad jų beveik visai nebūtų, nutiko pirmąsyk“, – stebėjosi turguje patalyne prekiaujanti Onutė.

Kad nesusipainiotų tarp eurų ir litų kurso, moteris kainas perskaičiavo pagal nustatytą kursą, jokių gudrybių nesiėmė. Kainas ji ranka buvo surašiusi į sąsiuvinio lapą cento tikslumu ir senais, ir naujais pinigais.

„Vieni dar moka litais, kiti turi eurų, treti dalį sumos moka vienais pinigais, dalį kitais“, – pasakojo pardavėja. Moteris neslėpė, jog jai, kaip daugeliui kitų prekybininkų, sudėtinga apskaičiuoti kainas ir atiduoti grąžą eurais. Prekybininkė džiaugėsi, kad iki šiol ji gavo tik kelias nedidelio nominalo popierines eurų kupiūras. Onutė tikisi, jog jos nėra padirbtos.

Apie kainų kilstelėjimą ir apvalinimą eurais kaunietė kol kas negalvoja.

„Parduotuvės gali kainas kelti, o į turgų žmonės eina dėl to, kad čia pigiau. Pabranginsiu prekes, visai pirkėjų nesulauksiu ir nieko neuždirbsiu“, – guodėsi pardavėja. Ji viliasi, kad sausio pabaigoje pirkėjai į turgų sugrįš.

Pirks patikimą prietaisą

Drabužiais ir galanterija po stogu prekiaujanti Dalina Misiūnienė taip pat neslėpė, jog dėl naujos valiutos problemų netrūksta. Artimiausiu metu ji ruošiasi įsigyti maždaug 70 eurų arba beveik pustrečio šimto litų kainuojantį euro banknotų tikrinimo prietaisą.

„Turiu pigų maždaug 11 eurų kainuojantį prietaisą, tačiau gerai padirbtų eurų jis neatskiria nuo tikrų. Brangesnis įrenginys, kurį turi parduotuvės, netikrus pinigus atpažįsta akimirksniu. Tokių turguje turi vos keli pardavėjai, tačiau netrukus juos įsigis daugelis“, – pasakojo moteris.

D.Misiūnienė ant kiekvienos prekės buvo užklijavusi lipduką, kuriame dideliais skaičiais ir ryškiai nurodyta jos kaina eurais. Kur kas menkiau matoma kaina litais.

„Pratiname pirkėjus prie eurų, norime, kad nebūtų painiavos. Žmonės pasakojo, kad kažkur juos jau spėjo apgauti – kainos buvo parašytos litais, o iš jų paėmė eurais. Vadinasi, už prekę permokėjo pusketvirto karto. Mes apgauti ir prarasti pirkėjų nenorime“, – tvirtino pardavėja.

Monetų be Vyčio neima

Turgaus prekeiviai tikino, jog ypač prastesnį regėjimą turintiems vyresnio amžiaus žmonėms sunku atskirti panašaus dydžio 1 ir 2 bei 20 ir 50 euro centų monetas.

„Kol monetos naujos ir blizga, jas atskirti lengviau, tačiau kai po kurio laiko jos pajuoduos, bus bėdų. Tai girdėjome iš Estijos ir Latvijos turgaus pardavėjų“, – aiškino drabužiais prekiaujanti Janina.

Ji pastebėjo, jog paprastai dėl naujos valiutos burnoja pensininkai. Jie dažnai vis dar atsiskaito litais, o gavę grąžą eurais ilgai ir nepatikliai skaičiuoja, klausia, ar banknotai tikri.

Dažnai į užsienį važiuojanti moteris tikino, jog namuose per laiką susikaupė keliasdešimt eurų smulkiomis monetomis, todėl jas atsinešė į turgų, kad galėtų atiduoti grąžą. Tačiau ne visi žmonės monetas, ant kurių nėra pavaizduoto lietuviško raitelio su žirgu, priima. Dalis pirkėjų mano, jog šie pinigai padirbti arba Lietuvoje negalioja.

Pirkti – su skaičiuotuvu

„Su savimi nešiojuosi skaičiavimo mašinėlę ir kiekvieną kartą kažką pirkdamas atidžiai skaičiuoju ir apžiūriu eurus. Kitaip pardavėjai gali apgauti“, – tikino prie pieno skyriaus turguje sutiktas garbaus amžiaus Česlovas Antanaitis, kurio piniginėje matėsi vien tik litų kupiūros.

Jam nepritarė mėsą pirkusi pensininkė Vanda Apanavičienė. Senolė tikino pergyvenusi ne vieną pinigų keitimą, todėl šįkart taip pat nesijaudina. Moteris tikino pašte išsikeitusi litus į eurus ir jais atsiskaitanti.

„Eurus matau pirmąsyk gyvenime, tačiau nebijau būti apgauta turguje. Už gabalėlį mėsos padaviau 2 eurus, o pardavėja man dar ir grąžos keletą centų atidavė. Didelių kupiūrų nesinešiosiu, o iš metalinių monetų, kad kas ir neteisingai kokį kartą grąžą paskaičiuos, didelių nuostolių neturėsiu“, – drąsiai kalbėjo senolė.

Pirkinių krepšys – kuklesnis

Žaliakalnio turguje pardavėjų ir pirkėjų gretos taip pat smarkiai praretėjusios. Čia sutikta Genovaitė Alksnienė sakė, jog jos pirkinių krepšelis šįmet tapo kuklesnis.

Kaunietė baiminasi, kad neilgai laukus viskas smarkiai pabrangs.

„Kol kas kainas turgaus prekeiviai derina su prekybos centru. Jie siekia, kad ir įvedus eurą turguje apsipirkti būtų pigiau.

Tačiau kai po savaitės kitos padaugės pirkėjų ir pardavėjams nusibos skaičiuoti centus po vieną, du ar penkis, jie kainas ims apvalinti. Aišku, greičiausiai tai bus ne pirkėjų naudai“, – svarstė kaunietė.

Eidama pirkti moteris taip pat nešasi skaičiuotuvą.

Nors Žaliakalnio turgaus verslininkai tikina, jog kainas perskaičiuoja uoliai ir labai tiksliai, kaunietė linkusi juos patikrinti.

Turgavietėje nestinga žmonių, pageidaujančių atsiskaityti ne tik litais, bet ir smulkiais centais. Tačiau pardavėjai jų nepriima ir siūlo pirkėjams juos iškeisti banke arba pasilikti prisiminimui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.