Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, dailiosios lyties atstovės greitai galės vadintis stipriąja lytimi. Ar galime tikėtis, kad ateityje moterys versle bei darbo rinkoje bus vertinamos taip pat kaip vyrai?
Sėkmingai konkuruoja darbo rinkoje
Pasak „Nordea“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, Lietuva, Latvija ir Estija išsiskiria iš kitų šalių tuo, kad jose yra daugiau dirbančių moterų nei vyrų, o tokių valstybių pasaulyje tikrai labai mažai. Tai rodo, kad moterys darbo rinkoje ir ekonomikoje vaidina svarbų vaidmenį. Žinoma, didesnė dalis vyrų emigravę arba yra ilgalaikiai bedarbiai, nes susiklostė tokios aplinkybės: vyrai dirbo pramonės, statybos, žemės ūkio sektoriuose, kuriuose darbuotojų skaičius ilgainiui mažėjo ir ypač sumažėjo per krizę.
Kalbant apie lygias galimybes, ekonomisto nuomone, Lietuvos situacija žymiai geresnė negu kitų Rytų Europos valstybių. Prisimenant, kad anksčiau visos valstybės buvo Sovietų Sąjungos dalimi, Lietuva pasiekė labai didelę pažangą, po truputį tampame panašesni į Skandinavijos valstybes.
Pasirodo, aplenkėme Graikiją, Italiją, pastarojoje dirba labai mažas procentas moterų. „Mūsų parlamente daugiausiai dirba vyrai, tačiau aukščiausi postai dažniausiai atitenka moterims: finansų ministrė, seimo pirmininkė, prezidentė, tai puikus pavyzdys, kad moterys lyderiauja“, - akcentavo Ž. Mauricas.
Knygoje „Kodėl tinkamiausias vyras šiam darbui yra moteris“ (angl. „Why the Best Man for the Job is a Woman“) autorė Esther Wachs Book rašo, kad moteris siekti karjeros skatina ne tik asmeninės ambicijos, bet ir noras įrodyti, kad jos sugeba tai, ką, visuomenės nuomone, geriau daro vyrai.
Tačiau tyrimai rodo, kad net ir siekdami karjeros mes skirtingi: vyrai yra linkę save pervertinti, o moterys — save nuvertinti, todėl vyrai labiau linkę į riziką, moterys atsargesnės.
„Moterų informacijos centro“ direktorė Jūratė Šeduikienė pasakoja, kad nuo pat vaikystės mergaitės auklėjamos atsargumo, tad ir versle jos atsargesnės, rečiau rizikuoja. Nors labai svarbi moteriškoji prigimtis, visuomet reikėtų skatinti moteris imtis iniciatyvos ir siekti savo svajonių bei tikslų įgyvendinimo.
Moterų verslininkių visgi yra mažiau, jų verslai nėra dideli, dažnai tai paslaugų sferos – kirpyklos, grožio salonai, mažos parduotuvės, veiklos, užtikrinančios pragyvenimo šaltinį. Privačioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms taip pat dažniausiai vadovauja moterys, tose sferose jos ir yra lyderės.
Anot „Lygių galimybių plėtros centro“ ekspertės Margaritos Jankauskaitės, vien tai, jog apie moteris lyderes kalbame atskirai, reiškia, kad visuomenėje vis dar egzistuoja problema.
Lietuvoje vyrų lyderių net nebeskaičiuoja, nes jų yra labai daug ir nėra prasmės tai daryti. O kalbėdami apie moteris lyderes visuomet pabrėžiame, kad jas reikia tarsi „pritempti“ prie lyderystės normų. Įprasta manyti, kad moterys ko nors nesugeba, o iš tiesų pačią sistemą reikia keisti iš esmės.
Įsivyravę stereotipai keičiasi lėtai
Moteris dažnai atsisako karjeros dėl šeimos, didelę įtaką padaro ir visuomenės bei pačių vyrų požiūris, kad moters vieta namuose. Jūratė Šeduikienė sako, kad nuomonė, jog vyras uždirba pinigus, o moteris – rūpinasi namais ir vaikais, po truputį kinta.
Net mėnesio atostogas po gimdymo ima beveik visi vyrai, jie nori padėti žmonai, būti reikalingi. Žinoma, vaiko priežiūros atostogomis, pakeičiant mamą, pasinaudoja mažas procentas vyrų.
Europoje kalbama, kad vaiko priežiūros atostogos turėtų būti dalijamos. Pavyzdžiui, Islandijoje – trys mėnesiai moteriai, trys – vyrui, trys mėnesiai pasirinktinai. Šalyse, kuriose vyrams skiriamos vaiko priežiūros atostogos, matomi teigiami poslinkiai tarpusavio santykiuose.
M. Jankauskaitė sako, kad moterys atsargesnės ir karjeros pradeda siekti dažniausiai jau paaugus vaikams. Natūralu, kad pradėjęs dirbti anksčiau ir pasieksi daugiau, o vyrai ir leidžia sau skirti laiko darbui daug daugiau nei moteris, juk moters pareiga pavalgydinti vaikus, pasirūpinti namais. Tiesa tokia, kad didelėse korporacijose vadovaujančių moterų nėra daug.
Apie verslininkus mes mėgstame kalbėti kaip apie unikumą, lyg verslą jie būtų sukūrę patys savaime. Labai svarbus rodiklis, pasak M. Jankauskaitės, kokius žmones pažįsti, kaip sustyguoji santykius, kaip ir su kuo bendrauji po darbo, kai būreliais žvejojama, medžiojama. Tokios pareigos atpalaiduoja vyrą nuo namų ruošos ir vaikų priežiūros, kartu leidžia jiems kurti ir stiprinti verslo, ir ne tik, santykius.
Moteriai ant pečių dažniausiai užkraunama buitis ir moraliniai apribojimai — jei moteris kiekvieną vakarą su bokalu rankoje užsiimtų verslo ryšių plėtojimu, į ją būtų žiūrima labai kreivai, visi iš karto susirūpintų, kas vyksta jos šeimoje.
Glumina darbdavių klausimai
„Pastebiu, kad įvairiose įmonėse moterys dirba ir daro sėkmingą karjerą, palyginus su pasauliniu vidurkiu, diskriminacijos lyties atžvilgiu labai mažai“, sako Ž. Mauricas.
Tačiau būna ir tokių situacijų, kad renkantis darbuotoją vadovai klausia moters, ar ji turi mažą vaiką, ar neplanuoja greitu metu išeiti motinystės atostogų. Vyro tokių klausimų dažniausiai neklausia, darbdaviai rūpinimąsi vaikais perleidžia moterims.
„Dažna moteris susiduria su tokia situacija. Žinomas konkretus atvejis, kai mergina, ėjo atlikti praktikos, tai yra, siūlė nemokamą darbo jėgą ir jos buvo paklausta, ar ji nežada gimdyti. Moterys tokių klausimų išgirsta tikrai dažnai. Iš kitos pusės, juk vyras ir moteris susilaukia vaiko. Bet vyro kažkodėl neklausiama, ar jis neplanuoja šeimos pagausėjimo“, - sakė J. Šeduikienė.
Pasak Ž. Maurico, tokių klausimų neturėtų būti, nes žmogus turi būti vertinamas pagal savo kvalifikaciją, asmenines ir elgesio savybes bei kaip darbuotojas padidins pridėtinę įmonės vertę. Pastebima, kad vis daugiau įmonių taiko lankstesnį darbo grafiką. Jeigu žengsime ta kryptimi, mamoms, auginančioms vaikus, bus lengviau įsilieti į darbo rinką.
Moterys uždirbs daugiau
Ar vyrai, užėmę vadovo poziciją uždirba daugiau? Ekonomistas teigia, kad pagal statistiką, didelių skirtumų nėra, moterų vadovių atlyginimas gali būti net ir didesnis. Iššūkis tas, kad moterų vadovių skaičius nėra didelis.
Pastebima, kad moterys dažniau lyderių pozicijas užima tose pareigose, kur nėra fizinės jėgos būtinumo. Tai natūralu, ypač jei grįžtume kelis šimtus metų atgal. Žinoma, krašto apsaugos srityje dominuoja vyrai. Tačiau reikia pabrėžti, kad Norvegijoje neseniai nuspręsta, kad ir moterys, ir vyrai minėtoje srityje turi visiškai lygias teises, tai vienintelė valstybė, kuri nustatė tokias galimybes.
Nenuostabu, kad statybos sektoriuose taip pat vis dar dominuoja vyrai.
„Kadangi mes gyvename informacinių technologijų amžiuje, didžioji dalis darbų tokie, kur vyrai neturi jokio natūralaus pranašumo, o kartais turi trūkumų, nes, pavyzdžiui, didesnis procentas moterų turi aukštąjį išsilavinimą. Žvelgiant į ateitį, tarkim po 20 metų, kai kuriose valstybėse iškils klausimas, ką daryti su vyrais, kaip juos motyvuoti, nes keisis šeimos išlaikytojo, maitintojo paveikslas, moterys uždirbs daugiau, o kai kurie vyrai į šią situaciją gali reaguoti skausmingai. Štai Skandinavijoje moterys uždirba pinigus, vyrai leidžia juos baruose, bet tai žinoma, priveda prie nepilnavertiškumo komplekso, tad būtina išlaikyti balansą.“, - sakė Ž. Mauricas.
