Krizės apynasris Lietuvai trukdo skolintis

Nors atlyginimai auga, sunkmečiu ribojimus įvedusi valstybė kol kas neleidžia gyventojams daugiau skolintis. Daugiau uždirbantys verslininkai jau ėmė burbėti.

Kreditoriai kiekvieno skolininko padėtį įpareigoti išnagrinėti itin atidžiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kreditoriai kiekvieno skolininko padėtį įpareigoti išnagrinėti itin atidžiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis („Lietuvos rytas“)

Feb 19, 2015, 9:35 AM, atnaujinta Jan 12, 2018, 6:41 PM

Lietuva pirmoji Europoje apribojo gyventojų skolinimąsi. Tai buvo padaryta dar nesibaigus krizei. Skolininkui turi likti 40 procentų nuo pajamų atskaičius įmokas.

Tačiau ar jau ne laikas keisti taisykles?

Nesutiko didinti paskolos

Vilnietis Arūnas (pavardė redakcijai žinoma) uždirba gerokai daugiau nei 2009 metais, kai šalyje viešpatavo krizė.

Dabar vyro verslas auga tarsi ant mielių, kartu stiebiasi ir Arūno atlyginimas.

Verslininkas pamanė, kad blogiausia – jau praeityje, tad vieną dieną nusprendė užsukti į banką ir pasikalbėti, ar nebūtų galima padidinti paskolos.

Tačiau banke jo laukė nemaloni žinia – jam nevalia daugiau skolintis. „Pamaniau, esu rizikingas klientas. Bet bankas mato, kiek uždirbu, kur dirbu, atlyginimas pervedamas į banko sąskaitą“, – aiškino vilnietis.

Banko darbuotojai jam priminė, kad jo finansiniai įsipareigojimai ir taip netoli 40 procentų pajamų ribos. Pagal tik mūsų šalyje galiojančią tvarką, ji negali būti peržengta.

Pinigų lieka per akis

Taigi Arūnas negalėjo iš banko gauti didesnės paskolos.

„Mano verslas plečiasi, tad kils ir atlyginimas. Bet daugiau skolintis man vis tiek kažkodėl negalima.

Tačiau nei man, nei mano šeimai pragyventi nereikia tiek pinigų, kiek lieka padengus įmokos už paskolą dalį“, – piktinosi vilnietis. Jo įsitikinimu, reikėtų keisti šį apribojimą arba bent jau mažinti privalomą ribą.

„Juk ekonomika auga, bankai pinigų turi kaip šieno, bet skolintis vis tiek neleidžia“, – pridūrė verslininkas.

Tik pagal galimybes

Lietuva viena pirmųjų Europoje apribojo gyventojų skolinimąsi. 2011 metais nutarta, kad fizinio asmens įsipareigojimai bankui neturi viršyti 40 proc. jo mėnesio pajamų. Lietuvos bankas tai numatė priėmęs Atsakingojo skolinimo nuostatus.

Jomis siekiama, kad gyventojai neįklimptų į skolas, nes tokiu atveju bėdų gali turėti ne tik patys skolininkai, bet ir jiems paskolinę bankai, kredito unijos ar greitųjų paskolų bendrovės.

Lietuvos bankas įsitikinęs, kad apribojimai ir toliau turėtų galioti.

„Siekiama užtikrinti, kad namų ūkiui liktų pakankamai lėšų pragyvenimo išlaidoms, ir skatinti namų ūkius imti paskolas pagal savo galimybes“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Kartais bankai nusižengia

Lietuvos banko duomenimis, didžioji dalis asmenų skiria kur kas mažesnę nei 40 proc. savo pajamų dalį skoloms padengti. „Tai rodo, kad šis reikalavimas šiuo metu daugeliu atvejų nėra ribojantis. Jo atsisakyti neplanuojame“, – teigė G.Šimkus.

Tačiau iš tiesų kai kuriais atvejais įmoką sumokėjusiems skolininkams lieka mažiau nei 40 procentų pajamų. Tai rodo, kad kartais bankai į šį ribojimą žiūri lanksčiai.

Pasak DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, 40 proc. riba yra tik vienas kriterijų.

„Bankai paskolas išduoda tik tiems gyventojams, kurie yra pajėgūs prisiimti šią atsakomybę. Tai jie įrodo sumokėję pradinį įnašą ir gaudami pakankamai pajamų, kurių užtektų tiek skolai padengti, tiek oriai gyventi“, – aiškino analitikė.

Jos nuomone, nustatyti apribojimai neturėtų keistis, net jeigu ekonominė šalies ar finansinė skolininko padėtis pagerėjusi.

Pavyzdžiu seka ir kiti

2011 metais Lietuva buvo viena pirmųjų šalių Europoje, pradėjusi riboti skolinimąsi gyventojams.

„Tačiau vis daugiau šalių pripažįsta tokio reguliavimo naudą ir būtinybę“, – teigė Lietuvos banko atstovas G.Šimkus.

Centrinio banko duomenimis, šiuo metu panašius reikalavimus vis plačiau naudoja Didžioji Britanija, Airija, Estija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, Kipras, Graikija.

Būsto pardavėjai atsargūs

Būsto pardavėjai taip pat atsargiai žvelgė į siūlymus leisti skolinti drąsiau. Nors verslininkai ir sutiko, kad lietuviai tokiu atveju pirktų daugiau nekilnojamojo turto.

„Sunkmečiu buvo daug blogų pavyzdžių. Kai buvo galima gauti 100 procentų būsto vertės siekusias paskolas, skolinosi ir tie, kurie paskui nebegalėjo išsimokėti. Bankai perėmė nemažai turto“, – aiškino nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Šiandien bankų palūkanos labai mažos, todėl ir įmokos palyginti nedidelės. Tačiau didesnius kreditus paėmę asmenys susidurtų su bėdomis, jei palūkanos imtų augti.

Griežtos ribos

2011 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos banko patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatyta, kad skolinantis iš banko pradinis įnašas turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės. Pradinio įnašo suma negali būti finansuojama kitomis finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, paėmus vartojimo paskolą.

Atsakingojo skolinimo nuostatai taip pat numato ir maksimalią kredito trukmę – 40 metų, o lėšos, skirtos paskolos įmokoms mokėti, negali viršyti 40 proc. šeimos grynųjų pajamų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.