Tikitės sočios pensijos? Pamirškite!

Nei ką žino, nei domisi. Taip galima apibūdinti lietuvių požiūrį į pensiją. Tačiau mano, kad senatvėje gyvens prastai, gal net skurdžiai. Lietuviai tikri, kad nepakaks pensijos pinigų, kai sulauks solidaus amžiaus, tačiau nieko nedaro. Daug tų, kurie yra gavę algą vokeliuose, mano, kad dabartinė pensijų sistema neteisinga.

Estai pensijai rengiasi geriau nei lietuviai. Baltijos šalių trijulėje mums nusileidžia latviai.<br>J.Butkutės nuotr.
Estai pensijai rengiasi geriau nei lietuviai. Baltijos šalių trijulėje mums nusileidžia latviai.<br>J.Butkutės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Feb 19, 2015, 10:41 AM, atnaujinta Jan 12, 2018, 6:10 PM

Pensija – toks dalykas, kad nepadarius namų darbų, nepavyks vėliau ištaisyti klaidų. O ir mokytis iš kitų klaidų neišeina“, – įspėjo SEB banko ekspertė Julita Varanauskienė.

Kas penktas lietuvis yra nuleidęs rankas ir, pagal apklausą, net nesiruošia taupyti. Argumentas – tam nepakanka pajamų. Tyrimas parodė, kad visiems, nepriklausomai nuo gaunamo atlyginimo – ar 300, ar 500 eurų, atrodo, kad pakaktų pajamų, jei gautų papildomai 450 eurų. „Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonduose gyventojai tikisi sukaupti 69 proc. dabartinės algos pensiją. Tačiau greta to viliasi turėti ir papildomų pajamų.

Iš kur jie ketina gauti papildomų pinigų? Dirbti išėjus į pensiją. Taip pat puoselėja viltį, kad parems vaikai. Maždaug kas ketvirtas ir pats dabar remia senus artimuosius, tam per mėnesį vidutiniškai skirdamas 150 eurų per mėnesį. Beveik du trečdaliai (61 proc.) lietuvių prisipažino savarankiškai (šalia „Sodros“ ir antros pakopos pensijų fondų) pensijai nekaupiantys, o penktadalis — net neplanuojantys to daryti. Pagrindine priežastimi gyventojai nurodo lėšų trūkumą. Aplenkia estai

Estai pensijai rengiasi geriau nei lietuviai. Baltijos šalių trijulėje mums nusileidžia latviai.

Pirmą kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis (angl. Retirement Readiness Index) Lietuvoje yra 3,3 iš 10. Latvijoje jis dar mažesnis — 2,9; Estijoje kiek geresnis — 3,6.

Pasirengimo pensijai rodiklį (PPR) lemia keturi pagrindiniai elementai: kiek gyventojai žino apie pensijas, kiek pasitiki pensijų sistema, kaip elgiasi rengdamiesi pensiniam amžiui ir ko galiausiai tikisi senatvėje.

Daugelis apklaustųjų dabartinę pensijų sistemą laiko neteisinga.  Tyrimas parodė, kad kuo didesnės pajamos, tuo stipresnis jausmas, kad dabartinė pensijų sistema neteisinga.

Vangus požiūris

Du trečdaliai apklaustųjų niekada nesidomėjo, už kiek teks pragyventi senatvėje.

Bankininkų skaičiavimais, pensija sudarys apie pusę iki pensijos gaunamo atlygio.

„Pensija bus labai maža, todėl ja ir nesidomiu“, – sakė apklausiami lietuviai.

„Tyrimas parodė, kad du iš trijų (69 proc.) respondentų niekada nesidomėjo, kokio dydžio bus jų pensija ir kokiu būdu ji kaupiama. Gyventojai suvokia, kad negali pasikliauti vien valstybės mokama pensija, jei tapę senjorais nori gyventi oriai, tačiau imtis realių veiksmų — delsia, kol nepriartėja senatvė“, — sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė J.Varanauskienė.

Traukėsi išlaidos pramogoms Dažniau pensijai kaupia ir ja labiau domisi žmonės, įgiję aukštesnį išsilavinimą, taip pat tie, kurių taupymo lūkesčiai aukštesni.

Būsimieji pensininkai mano, kad ateityje jie turės mažiau išlaidų – nereikės naujų drabužių, nebereikės leisti pinigų transportui važiuojant į darbą.

„Dabartinis jaunimas mano, kad išlaidos mažės, dabartiniai pensininkai su tuo nesutinka ir sako, kad išlaidos išaugo šildymui“, – pabrėžė J.Varanauskienė.

Dabartiniai pensininkai sakė, kad išlaidos traukėsi kelionėms bei pramogoms.

J.Varanauskienė pabrėžė, kad Vakarų šalyse žmonės nuo jaunų dienų planuoja pensiją ir žino, kad jų finansinė gerovė bus tokia, kokią ją numatė. Planuojančių yra ir Lietuvoje, nors nelyginamai mažiau. Jų požiūris į pensiją ir finansinius dalykus yra palankesnis. Nežino, kokią pakopą pasirinko

„Nerimą kelia tai, kad kas antras, kuriam iki pensijos liko apie dešimt metų, nežino, kokį rizikingumo fondą pasirinko“, – sakė J.Varanauskienė.

Be to, ekspertė sakė, kad nors lietuvių žinios apie pensijų sistemą (4,1 pagal dešimtbalę sistemą) įvertintos geriau negu kiti pasirengimo pensijai rodiklio elementai — pasitikėjimas pensijų sistema (3,6), elgsena rengiantis pensiniam amžiui (2,3) ir lūkesčiai (3,3), – turimos žinios apie pensiją labai dažnai yra neteisingos. Tiesa, kad ir nežino, lietuviai puoselėja didelius lūkesčius. Senatvėje lietuviai pageidautų gauti 78 proc. savo dabartinio darbo užmokesčio pensiją.

„Tokie norai maždaug 1,7 karto atitrūkę nuo tikrovės. Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taigi lietuviai žino, kad išėjus į pensiją pajamos sumažės, tačiau nenutuokia — kiek smarkiai. Kita vertus, Lietuvoje lūkesčiai realesni negu mūsų kaimynų latvių ir estų, kurie atitinkamai nurodo pageidaują gauti 93 ir 97 proc. algos pensijas“, — sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Nuotrauka įkvėpė kaupti pensijai

Pasak psichologo Antano Kairio, vyresni žmonės išgyveno daug ką, taip pat ne vieną valiutų keitimą, todėl ir jų pasitikėjimas šlubuoja.

Jis pabrėžė, kad ne visi žmonės vienodai priima sprendimus. Tie, kurie orientuoti į ateities sprendimus, jie ir kaupia ateičiai. Tačiau tie, kurie skiria dėmesį dabarties malonumams, elgiasi kitaip. „Kuo mažiau sprendimų reikės priimti, tuo labiau tikėtina, kad žmogus juos priims. O kuo sudėtingesni sprendimai, žmonės linksta juos atidėlioti“, – sakė A.Kairys. Buvo atliktas tyrimas. Žmogui buvo parodoma kompiuterine programa sumodeliuota nuotrauka, kaip jie atrodys senatvėje. Tai paskatindavo kaupti pensijai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.