„Paskutiniais mūsų skaičiavimais, vidutinį darbo užmokestį uždirbantis sostinės gyventojas galėtų įsigyti 41,1 kv. metro būstą gyvenamajame rajone, jei turi 20 proc. būsto kainos siekiantį pradinį įnašą. Vilniečio galimybės yra mažesnės nei Talino arba Rygos gyventojo. Tai labiausiai lemia mūsų gaunamas mažiausias darbo užmokestis, nes sąlygos yra panašios, būsto kainos taip pat smarkiai nesiskiria.
Jei kalbėtume apie brangesnį naujos statybos būstą, kvadratūra, kurią pajėgus įsigyti vidutines pajamas gaunantis Vilniaus gyventojas, yra mažesnė negu mažiausias įmanomas būstas“, – kalba SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Tačiau vidutines pajamas gaunančiam žmogui būstą Vilniuje įsigyti yra sudėtingiau, lyginant ne tik su kaimyninių šalių sostinių gyventojais. Kituose Lietuvos miestuose gyvenantys žmonės būstą gali nusipirkti kur kas pigiau ir greičiau.
„Pavyzdžiui, Šiauliuose gyvenantis ir dirbantis žmogus būstą gali sau leisti nusipirkti greičiau arba didesnį, nei vilnietis. Mažesniuose miestuose būstui įsigyti žmonėms netgi užtenka vartojimo kredito. Tai reiškia, kad žmonėms pakanka kredito, kurį galima grąžinti per penkerius metus“, – aiškina J.Varanauskienė.
Galimybes padidino išperkamoji nuoma
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Hanner“ šių metų kovą sostinės gyventojams pasiūlė išperkamosios nuomos paslaugą. Ši paslauga apie nuosavą būstą svajoti suteikia daugiau galimybių.
„Būsto nuomai žmonės skiria nemažą dalį savo pajamų, todėl galimybė susitaupyti ir įsigyti nuosavą būstą nutolsta. Paskaičiavome, kad reikia maždaug dešimties metų, norint susitaupyti pradiniam įnašui. Tai, ką mes pasiūlėme rinkai, – galimybė kaupti taip vadinamą pradinį įnašą, reikalingą būstui įsigyti, nuomojantis mūsų būstą. 15 proc. būsto vertės pradinis įnašas gali būti sukauptas per dvejus metus“, – pasakoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Pašnekovo teigimu, maždaug 600 eurų (2 tūkst. litų) atlyginimą gaunantys žmonės tikrai gali pretenduoti tokiu būdu įsigyti būstą. Tiesa, jis nebus itin didelis. Jei būstą įsigyti ketina pora, imamos jų bendros pajamos. Viskas priklauso ir nuo to, kokį būstą žmogus nori įsigyti. Apie 600 eurų uždirbantis žmogus gali pretenduoti į 30–40 kv. metrų dydžio būstą.
A.Avulis sako, kad įmonei paskelbus apie tokią galimybę, sulaukta didelio vilniečių susidomėjimo.
„Susidomėjimas buvo labai didelis, mes netgi nesugebėjome aptarnauti tokio skambinusiųjų kiekio. Jei gerai pamenu, kartą per dieną sulaukėme daugiau nei 150 skambučių. Vien atsakyti į susidomėjusiųjų klausimus ir aptarnauti juos reikėjo pasamdyti papildomo personalo. Dabar ta banga jau šiek tiek aprimusi, bet susidomėjimas vis dar yra pakankamai didelis“, – kalba A.Avulis.
Nusprendus imti kreditą, teks pasispausti
Žmogui ar šeimai nusprendus imti būsto kreditą, bankas vertins, ar jo pajamos jam leidžia mokėti paskolos įmokas ir pragyventi. Taip pat bus vertinamas kredito gavėjo pajamų pastovumas (kreditą lengviau gauti ilgesnį laiką nuolatines pajamas turinčiam žmogui). Tikrinama ir kliento kredito istorija – ar jis nėra pasižymėjęs kaip nedrausmingas, finansinių įsipareigojimų nevykdantis asmuo.
Maksimali išduodamo kredito suma negali viršyti 5 metinių šeimos darbo užmokesčių, o paskolai grąžinti neturėtų būti skiriama daugiau nei 40 proc. šeimos pajamų.
DNB banko Individualių klientų bankininkystės skyriaus vadovė Renata Ambrazaitienė pažymi, kad norinčiam gauti būsto kreditą vilniečiui, įvertinus norimos gauti paskolos dydį, visus turimus ir naujai suteikiamus įsipareigojimus, pragyvenimui turi likti ne mažiau kaip 350 eurų, o sostinėje gyvenančiai šeimai (du suaugę ir vienas vaikas) – 710 eurų.
Kaune, Klaipėdoje vienam asmeniui pragyvenimui turėtų likti 300, o šeimai – 630 eurų. Panevėžyje, Šiauliuose ši suma vienam asmeniui turėtų siekti 270, šeimai – 560 eurų, kitose vietovėse – atitinkamai apie 240 ir 520 eurų.
Pasak J.Varanauskienės, nuomojant būstą ir dalį pajamų išleidžiant pragyvenimui, vienam asmeniui, uždirbančiam vidutinį atlyginimą, sostinėje gauti būsto kreditą yra sudėtinga. Kiek paprasčiau tai padaryti šeimai.
Bankų atstovės pastebi, kad dažniausiai būsto kreditą imančių asmenų pajamos būna kiek didesnės nei vidutinės.
SEB banko duomenimis, šiuo metu vidutinė būsto paskolos vertė yra 41 tūkst. eurų, vidutinis paskolos terminas – 23 metai. DNB banko duomenimis, vidutinis paskolos terminas – 25 metai, vidutinė paskolos suma Vilniuje – 48 tūkst., kituose miestuose – apie 36 tūkst. eurų.
Kaip susitaupyti pradinį įnašą
Be pradinio įnašo bankas būsto kredito nesuteiks. Šiuo 10–20 proc. turto vertės dydžio įnašu bankas „apsidraudžia“ nuo turto nuvertėjimo tuo atveju, jei žmogus nesugebėtų įvykdyti savo įsipareigojimų bankui. Tačiau jei seneliai ar tėvai negali padėti, o vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus neturi reikalingų santaupų, stebuklų tikėtis sunku, sako J.Varanauskienė.
„Stebuklingo pasiūlymo, kaip tokiu atveju sutaupyti, pateikti negalėčiau. Vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų atsidėti apie 20 proc. atlyginimo (apie 100 eurų per mėnesį). Per metus jis galėtų sutaupyti apie 1,2 tūkst. eurų, gerai pasispaudęs – iki 2 tūkst. Kol būtų sutaupytas reikiamo dydžio pradinis įnašas, praeitų ne vieneri metai. Todėl apie savo būstą reikėtų pradėti galvoti kuo anksčiau, vos pradėjus dirbti, net jei tuo metu neplanuojama jo įsigyti“, – sako J.Varanauskienė.
Savo ruožtu R.Ambrazaitienė pažymi, kad kiekviena situacija individuali, todėl apie individualius taupymo būdus galima pasikalbėti su šeimos ar asmeniniu bankininku, tačiau bendra rekomendacija – kiekvieną mėnesį taupymui atidėti ne mažiau kaip 10 proc. darbo užmokesčio.
