„Tai pakenktų aukštos kvalifikacijos specialistams, o ekonominis efektas būtų labai mažas. Be to, Lietuvoje mokesčiai iš esmės ir taip progresiniai dėl taikomo NPD dydžio.
Siūlomas įstatymo pakeitimas, užuot padėjęs, pakenks viduriniosios klasės raidai. Jeigu kažkam norisi pasiekti politinių tikslų, užtektų tiesiog pervadinti mūsų esamą mokesčių sistemą progresine, ir tada visi būtų patenkinti“, – teigė V. Sutkus susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.
Liberalas Kęstutis Glaveckas pabrėžė, kad progresiniai mokesčiai iš Lietuvos išvarytų verslininkus. Siūloma tai, su kuo negalime sutikti, nes esant tokiam Lietuvos ekonomikos ir pajamų lygiui, įvesti Vokietijos sistemą – negalima.
Šiuo metu vienas iš opiausių klausimų įvairių infrastruktūros objektų rangovams – statybų, kelių, geležinkelių, inžinerinių sistemų ir informacinių technologijų įmonėms – vangus iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Pasak V. Sutkaus, projektų rangos konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.
„Buvęs finansavimo laikotarpis iki 2015 metų jau yra pasibaigęs ir visi projektai, kurie buvo vykdomi tomis lėšomis, šiemet baigiasi, o nauji konkursai 2016 metams šiuo metu beveik nėra skelbiami.
Laikantis viešųjų pirkimų procedūras apibrėžiančių teisės aktų, nuo konkurso rangos darbams paskelbimo iki sutarties pasirašymo su konkursą laimėjusia įmone praeina daugiau kaip pusė metų. Taigi gali atsitikti taip, kad inžinerinės, statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje neturės darbų. Jeigu niekas nesikeis, stipriai padaugės bedarbių. Todėl būtina pagreitinti šių konkursų organizavimą“, – sakė V. Sutkus.
Pasak K. Glavecko, būtų galima plėsti kelius, kitus infrastruktūros objektus, tačiau dabar viešojo ir privataus verslo partnerystės modelis yra praktiškai deformuotas.
Verslo atstovai taip pat ragino tęsti diskusijas dėl Darbo kodekso reformos. Pasak V. Sutkaus, dabartinio Darbo kodekso šaknys siekia sovietinius laikus, nes akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių ir stabdo ne tik užsienio investicijas, bet ir vietinio verslo plėtrą, ekonominį augimą, skatina šešėlinę ekonomiką.
Tuo tarpu darbo santykių lankstumas teikia naudą visiems. Jeigu norime, kad Lietuvos darbo rinka taptų konkurencingesnė, privalome ieškoti lankstesnių ir liberalesnių darbo santykių bei įvairesnių darbo sutarčių formų.
„Naujasis socialinis modelis leistų žmonėms daugiau užsidirbti, o verslui lanksčiau organizuoti savo veiklą“, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
