Pasak DNB banko Kreditavimo produktų plėtros departamento vadovo Žilvino Mileriaus, pastaruoju metu klientai džiaugiasi mažomis būsto paskolų įmokomis. Tačiau naivu tikėtis, kad palūkanų „rojus“ tęsis dešimtmečiais – jau matyti signalų, kad tarpbankinės palūkanų normos kelerių metų perspektyvoje pradės kilti.
„Klientams siūlome ne pasikliauti situacija finansų rinkose, o apsidrausti nuo palūkanų svyravimo rizikos. Fiksavę paskolos palūkanų normas ilgesniam laikotarpiui klientai bus užtikrinti, kad paskolos įmoka nedidės net ir esant nepalankiai situacijai finansų rinkose“, – teigė Ž. Milerius.
Prognozuoti, kiek galėtų išaugti palūkanų norma ilguoju laikotarpiu yra neįmanoma, ir ši nežinomybė gyventojams, turintiems būsto paskolą, yra pavojinga – sudėtingiau įvertinti būsimus finansinius įsipareigojimus, išauga rizika dėl staiga išaugsiančios išlaidų naštos.
Pasak specialisto, praėjusį dešimtmetį EURIBOR palūkanų norma smarkiai svyravo ir buvo pasiekusi 6 proc. Pavyzdžiui, dabar paėmus 40 tūkst. eurų paskolą 25 metams su 1,26 proc. kintama palūkanų norma, vidutinė tokios paskolos įmoka pirmais metais siektų 174 eurus. Jeigu palūkanų norma pakiltų iki 6,26 proc., tokios paskolos vidutinė įmoka pirmais metais pašoktų net iki 338 eurų.
Esant neapibrėžtai palūkanų situacijai, DNB bankas klientams siūlo įvertinti alternatyvas ir pagalvoti ne vien apie kintamas, bet ir fiksuotas palūkanas – dabar turintys būsto paskolą gali palūkanas fiksuotis iki 10-ies metų laikotarpiui.
„Fiksuotą palūkanų normą galima prilyginti draudimui – jos yra šiek tiek didesnės nei kintamos, tačiau klientas tiksliai žino, kad palūkanų svyravimai paskolos įmokai įtakos neturės. Be to, šiuo metu palūkanų normos yra ypač mažos, todėl fiksuoti palūkanas ilgesniam laikui yra paranku“, – teigė Kreditavimo produktų plėtros departamento vadovas Ž. Milerius. Jis pataria fiksuotas palūkanas rinktis gyventojams, kurių pajamos, tikėtina, yra pasiekusios aukščiausią lygį ir ateityje nesitikima, kad jos sparčiai augtų.
Pasak specialisto, daugumoje finansine disciplina pasižyminčių Vakarų Europos valstybių (pvz. Vokietija, Beneliukso ir Skandinavijos šalys) gyventojai renkasi fiksuotas palūkanų normas, o kintamos palūkanos populiarios Pietų Europos šalyse – pvz., Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.
