„Negalima sakyti, kad renovacija tiesiogiai didina konkurenciją naujų būstų plėtros projektams. Renovuotas būstas tiesiogiai konkuruoti su nauju gali tik retais atvejais, tai, žinoma, labai priklauso nuo lyginamų konkrečių objektų charakteristikų.
Statybų kompanijoms renovacija yra dar viena veiklos niša. Dėliodamasi savo užsakymų portfelį, statybų įmonė gali dalį pajėgų skirti renovacijos projektui, nes jo pobūdis skiriasi“, – įtaką naujų būstų statyboms įvertino DnB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Nors ir įžvelgė konkurencijos padidėjimą, reikšmingu renovacijos poveikiu nekilnojamojo turto rinkai dabar abejojo ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Būstai renovuotuose namuose energetinėmis charakteristikomis jau gali konkuruoti su naujai statomais namais, iš dalies sudarydami konkurenciją. Vis dėlto manau, kad parduodamų renovuotų būstų skaičius dar nėra toks, kad būtų galima kalbėti apie nekilnojamojo turto plėtotojų patiriamą spaudimą dėl šio proceso“, – sakė pašnekovas.
Nekilnojamojo turto rinkos neišpūs
DnB banko vyriausioji analitikė nemano, kad renovacija galėtų grėsmingai išpūsti NT kainas. „Lietuvoje būsto kainos po 2009 m. nuosmukio kito vangiai. Net pernai, kai rinkos aktyvumas pagal sandorių skaičių grįžo į 2007 m. auksinius laikus, kainos reagavo nežymiai, o ketvirtą ketvirtį net šiek tiek nukrito. Nesitikime kainų kilimo ir šiais metais. To priežastys fundamentalios: būsto paklausai sparčiai didėti veiksnių nėra, tad nėra ir spaudimo kainoms“, – situaciją apibūdino ekspertė.
„Vargu ar didelė dalis butų iš renovuotų namų apskritai patenka į nekilnojamojo turto rinką – tik nedidelė dalis žmonių dalyvauja renovacijos procese tam, kad galėtų brangiau parduoti savo būstą. Tie žmonės, kurie planuoja gyventi turimame būste, labiausiai ir suinteresuoti dalyvauti renovacijos procese, nes bėgant laikui turės iš to didžiausią naudą“, – renovacijos svarbą patiems gyventojams pabrėžė ekonomistas G.Nausėda.
Ponia I.Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad, palyginti su Estija, Lietuvoje pastebima visai kitokia NT rinkos situacija. Estijoje būsto kainos po nuosmukio 2009 m. pradėjo atsitiesti iškart, o tai lėmė staigus vidaus vartojimo pakilimas ir darbo užmokesčio sugrįžimas į ikikrizinį lygį bei jo augimas.
„Estijoje darbo užmokestis po krizės pradėjo sparčiai didėti jau 2010 m., o Lietuvoje atlyginimų augimo paspartėjimo sulaukėme tik 2013 m. viduryje. Be to, Estijoje būsto paklausa daug tvaresnė: praktiškai nėra emigracijos problemos, šią šalį dažnai renkasi būsto pirkėjai iš Suomijos“, – Lietuvą su kita Baltijos šalimi lygino analitikė.
